VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20081107

Meta hosi “marcha da paz” maka “eleisaun antesipada iha 2009” *

Ema hotu (nasionais i internasionais) hatene tiha ona katak meta/target/sasaran hosi “marcha da paz” maka “eleisaun antesipada iha 2009”. Eleisaun antesipada 2009 hanesan objektivu politiku ida hosi grupu eis primeiru ministru i Sekretariu Jeral Fretilin, Mari Alkatiri, atu hatun IV Governu Konstituisional lideradu hosi Primeiru Ministru Xanana Gusmão. Iha kazu ne’e, atu alkansa objektivu politiku hosi Mari Alkatiri ho nia grupo, iha dalan rua atu uza. Dalan ida maka liu hosi Tribunal Rekursu i dalan ida seluk maka uza AJITA MASSA.

Mari Alkatiri pefere uza dalan “ajita massa” do ke ba “Tribunal Rekursu”. Tamba Mari Alkatiri halo komparasaun ho momentu Indonésia tama Timor, Fetilin laos kesar ba Tribunal Internasional hodi resolve invasaun ilegal Indonésia iha Timor Leste maibe Fretilin lori funu hodi duni sai Indonésia hosi Timor Leste. Hanoin hanesan ne'e sala tiha ona tamba se karik Mari Alkatiri ema politiku ida diak entaun nia (Mari Alkatiri) iha obrigasaun moral i politiku atu transforma Fretilin ohin loron sai Fretilin nebe hanoin progressivu laos torna Fretilin hanesan tempu luta ba ukun rasik-an.

Konaba “politika ajita massa”, iha ema Timor nia historia, ligadu maka'as ho violensia ou destruisaun humana. Prossesu politiku hotu-hotu, desde tempu D. Boaventura to’o funu ba ukun rasik-an, housi tinan 1975, 1999 to’o 2006, ema Timor uza dalan violensia hodi hatudu sira ninia karakter, opiniaun i marka sira ninia prinsipiu. Laiha prossesu politiku ida iha ema Timor nia historia nebe ema Timor konsege liu la ho violensia.

Iha 1975, iha lia fuan tolu maka oho Timor oan sira: (1) Ukun rasik-an, (2) federasaun ho Portugal, i, (3) integrasaun ho Indonésia. Iha 1999, iha lia fuan rua maka oho ema Timor: (1) ukun rasik-an “independentista”, i, (2) integrasaun ho indonésia “integrasionista”. Iha 2006, iha lia fuan rua: (1) Lorosa’e, i, (2) Loromonu.

Klaru ke ho prossesu i historia sira ne hotu maka ohin loron halo ema Timor barak senti preokupadu (ou guerra psicológica) ho inisiativa hosi Mari Alkatiri atu halo “marcha da paz” iha Timor Leste.

Hau koko hasai liafuan foun hodi justifika “hahalok irresponsável i imaturo hosi deputadus i politikus nebe preokupa liu ho poder politiku do ke moris iha hakmatek nia laran.”. Se karik mosu violensia foun hosi inisiativa Fretilin iha marcha da paz nia laran, entaun liafuan nebe sei mosu hodi marka diferensa entre kubu aktual PM Xanana Gusmao ho eis-PM Mari Alkatiri, maka: 1. Ami Fretilin, imi AMP? 2. Ami maka halo funu ba Timor ukun rasik-an, tanba sa imi maka ukun Timor? 3. Ami maka manan eleisaun lejislativa 2007, tamba sa imi maka kaer fali poder? Ou, 4. Ami Fretilin nia ema, i imi Xanana nia ema?....etc, sst, dll.

Se karik marcha da paz iha objektivu atu hatudu komitmentu politiku hosi Fretilin ba povo Timor tamba sasan folin sae maka’as iha merkadu Timor, ou se karik marcha da paz iha objektivu atu Fretilin husu deskulpa publikamente ba feto faluk no oan kiak sira vítima 75 nian, entaun, tuir hau nia hanoin sei la mosu polemika.

Hau konkorda ho Filipe Rodrigues Pereira nebe dehan: "Lolos, la’os ona tempu atu haklaken ka husu bei-beik kona ba’a governo aktual ne’e ninia legitimidade. ..... governo aktual iha ninia legitimidade forte maka governo ne’e konsegue ukun ona to’o tinan ida resin, eksekuta osan estado nian ba’a programa governo ne’e nian, osan nebe’e mak selu mos salarius ba’a deputados husi partido Fretilin nian iha Parlemento Nasional".

Ne’e duni, governu aktual (governu AMP) iha obrigasaun atu garantia paz i estabilidade iha povo nia moris. Tamba ida ne’e hanesan prioridadi hosi ema nia moris.

* Celso Oliveira, Timor oan hela iha Inglaterra, koloborador Forum Haksesuk!

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.