VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20080227

AKSAUN ALFREDO-SALSINHA NO METRU SOLUSAUN

Prefasiu

Relasiona ho aksaun koko atu oho (percobaan pembunuhan) husi grupo Major Alfredo Reinado no Tanente Gastao Salsinha baa Presidente da Republika (PR), Ramos-Horta no Primeiro Ministro (PM), Xanana Gusmao iha 11 de Fevereiro 2008 liu baa, dala uluk Eskritor hakarak hato’o mos Eskritor nia kondenasaun, tamba aksaun nebee mak grupo armado nee halo, hamosu perpektivas negativu husi komunidade nasional, regional no internasional baa nasaun Timor-Leste.

Ita hotu hatene, Major Alfredo Reinado sai figura ida sentral iha tinan 2006 wainhira mais ou menus 600 elementus F-FDTL nebee ikus mai ho naran Petisionarius halo demonstrasaun iha Dili laran, demostrasaun pasifiku maibe ikus mai nakfilak baa violensia tamba la hetan resposta ida sufisienti husi governo tempu nebaa.

Figura Alfredo mosu iha situsaun no kondisaun ho durasaun tempu ida badak teb-tebes, Alfredo sai populer iha Timor-Leste. Alfredo sai populer tempu nebaa tamba Alfredo hamutuk ho grupu oposisaun no komponentes hot-hotu iha nasaun nee nia laran hakilar maka’as husu Marii Alkatiri nia resignasaun husi kargu nudar PM. Alfredo sai konhesidu tamba Alfredo elementus militar aktivu ho pozisaun nudar Komandante da Polisia Militar ho diviza Major nebee iha prinsipiu hanesan ho ema barak nia hakarak. Alfredo mosu atu hatutan no haforsa tan deit ema barak nia hakarak, no Alfredo mosu pas ho konflitus horizontal nebee nakonu ho unsur etniku.

Wainhira no depois de Marii Alkatiri tu’un husi ninia kargu nudar PM, oposizaun tempu nebaa muda agenda foun, trava partidu Fretilin atu labele ukun fali tan atravez husi eleisaun 2007. Entaun iha nee Alfredo sai mos figura sentral baa partidu opozisoins sira atu hadau votus husi baze. Tempo nebaa Fernando La-sama sai kuda hitam baa eleisaun Presidensial la ses husi Alfredo nia influensia, tempo Ramos-Horta halai ho Lu-Olo mos la ses husi Alfredo nia influensia. Nunee mos votus baa partidu opozisaun. Alfredo sai mos determinador baa partidus balun iha eleisaun nebee mak halo iha tinan 2007.

Prosesu Solusaun baa Problema Alfedo-Petisionarius

Depois de eleisaun Ramos-Horta sae baa tur iha kadeira Presidente da Republika no AMP forma governo, ita akompanha katak prosesu hodi buka solusaun baa problema Alfredo Reinado no Petisionarius sai mos agenda prioridades PR Ramos-Horta no Governo Xanana Gusmao nian. Maibe dalaruma prosesu nee la’o neneik tamba governu, espsialmente PM iha pozisaun ida difisil teb-tebes. PM hakarak resolve problema nee ho dalan diak, maibe Xanana sinti katak nia mos tenki tetu hanoin no hakarak husi lideransa F-FDTL nian balun. Xanana buka atu kuda fali fiar entre ninia pessoal ho lideransa F-FDTL tamba wainhira Xanana sei kaer kargu nudar PR mos ‘konflitus’ entre Xanana ho lideransa F-FDTL.

Prosesu buka solusaun baa problema Alfredo-Petisionarius la’o neneik, tamba mos relasaun pessoal entre Xanana Gusmao ho Alfredo Reinado la la’o ho diak. Relasoins sira nian rua la’o ladun diak tamba mos karakter pessoal sira nian rua nia rasik nebee to’os ho id-idak nia pozisaun, no id-idak la haka’as a’an atu buka bele kumpriende id-idak ninia funsaun no ou pozisaun.

Ho relasaun nebee la’o ladun diak, Alfredo hadok a’an no hamenus fiar husi no ba Xanana. Relasaun la’diak entre Xanana-Alfredo hahu komesa iha tinan 2006, wainhira GNR kaer Afredo hodi detidu iha komarka tinan 2006, tensaun sai a’as wainhira Xanana sei nudar PR haruka kaptura Alfredo tamba kazu Tunu-Bibi, Alfredo hadau kilat husi Polisia fronteira. Mosu deklarasoins manas entre Alfredo ho Xanana, deklarasoins hirak nee hamosu aksaun violensia husi Alfredo nia simpatizantes. Ikus liu ita rona Alfredo akuza Xanana mak autor baa KPM iha tinan 2006 liu husi ninia DVD.

Baseia baa relasaun nebee la’o ladun diak entre Alfredo ho Xanana iha tempu liu baa maka wainhira ita ha’kait ho aksaun 11 de Fevereiro 2008 maka la razoavel wainhira mosu tuduhan hodi dehan Xanana mak orkrestor baa aksaun Alfredo-Salsinha nian nebee buka koko atu oho PR. Tuir Eskritor, Alfredo sei la hala’o Xanana nia pedidu politiku ruma tamba Alfredo durante nee la fo’o fiar no la fo’o konfiansa baa Xanana Gusmao. La iha fiar no konfiansa nee ita bele hare liu husi esforsu baa dialogu entre Alfredo-Petisionarius ho governo nebee la iha ninia realizasaun, maski PR halo esforsu maka’as hodi buka solusaun baa kazu Alfredo-Petisionarius.

Tensaun a’as nebee mak mosu entre lideransa governo no Alfredo-Petisionarius halo PR esforsu maka’as atu bele buka hamenus tensaun a’as entre lideransa governo no Alfredo-Petisionarius. PR, Ramos Horta hamrik iha oin hodi buka hatun tensaun li-liu husi Alfredo ninia parte. Ita bele hare wainhira Governo nia pozisaun dehan Alfredo la’os Major ona, maibe PR sei rekonhese Alfredo hanesan Major. Nee la siknifika katak PR la lia-fuan ida ho governo maibe PR buka atu salva deit interese komun nasaun nee nian. PR no ita tomak hare katak Alfredo nia figura personifika etniku komunidade ida nian. Tamba nee mak iha grupu balun sinti todan ho PR nia aproximasaun maibe simu deit no akompanha nafatin prosesu nebee mak PR hala’o maski la’o ho neneik, tamba hot-hotu iha hanoin hanesan: Alfredo personifika etniku komunidade ida maski la representa etniku komunidade nee hotu. Alfredo iha ninia simpatizantes.

PR ninia aproximasaun nebee mak nia halo ho objetivu ida atu hamoris fiar (membangun kepercayaan) husi grupu Alfredo-Petisionarius baa governo, tamba atu hakat baa meza dialogu buat ida mak tenki halo uluk mak hamoris fiar ba malun. Iha prosesu hamoris fiar, lolos parte rua nee tau a’an hanesan. PR hola inisiativa hasai surat hodi fo’o garante da liberdade baa Alfredo hodi bele move iha teritoriu TL tomak, maibe surat garante da liberdade nee la signifika katak Alfredo bele lori kilat tama to’o Dili, sa’ tan lori kilat tama to’o PR ka PM nia rezidensia. Lo’los iha dia 11 de Fevereiro parte siguransa la fo’o autorizasaun atu Alfredo ka Salsinha tama no lori kilat to’o PR no PM nia rezidensia, maski sira iha surat garante de liberdade husi Chefe do Estado. Problema mak nee, siguransa iha rai nee la iha potensia atu deteksi Alfredo-Salsinha ninia mobilizasaun.

Relasiona ho aksaun koko atu oho husi Alfredo nia grupu baa PR, iha buat ida mos mak halo ita nia laran taridu mak membros siguransa pessoal nebee mak akompanha PR ‘olah-raga’ iha tasi ibun la bandu PR wainhira PR hakarak hakat to’o baa nia rezidensia, tamba wainhira sira iha tasi ibun iha kilat tarutu ona iha PR nia uma, ou minimal wainhira sira sei iha tasi ibun iha grupu armado tama ona iha PR nia rezidensia. Iha tempu hanesan nee, lo’los membros siguransa pessoal PR nian mak toma desizaun hodi husu ho honra baa PR atu labele tama baa ninia rezidensia no bele lori PR desvia baa fatin seluk, tamba iha ameasa baa PR nia vida.

Fila baa aksaun koko atu oho nebee mak Alfredo-Salsinha halo, se ita hakarak hare ho klean maka akontesimentu 11 de Fevereiro 2008 nebee resulta PR kanek no Alfredo mate geralmente tamba:

1. Egoisme institusional. Husi parte ida estadu ho governo buka atu dala uluk hala’o dialogu atu resolve problema nee, maibe iha parte seluk instituisaun tribunal mantein nafatin
ninia pozisaun atu kaptura Alfredo Reinado.

2. Relasaun pessoal Xanana ho Alfredo Reinado la’o la diak. Relasaun ladiak nee komesa ho kapturasaun Alfredo nian hodi detidu iha komarka iha Agostu 2006.

3. Perspektivas kona baa justisa atu buka solusaun baa kazu nee la hanesan, Alfredo-Petisionarius hare justisa husi oklu politika, governo iha tendensia hare ho oklu legalistik;

4. La iha konseitu ida hanesan entre governo ho estadu hodi buka solusaun baa kazu Alfredo-Petisionarius.

5. Politik akontanamentu husi governu baa Petisionarius iha Aitarak-Laran. Alfredo-Salsinha sinti katak wainhira membrus petisionarius barak mak simu akontanementu nee maka sei hatun sira nia bargaining position ho governu no estadu iha loron oin mai.

6. Mosu grupu ka individu balun esforsu a’an makas esplora relasaun ladiak entre lideransa do governu ho Alfredo-Petisionarius ho objetivu haboot no haburas relasaun ladiak nee sai baa konflitus no ikus bele buka alkansa objektivu nebee sira haksumik hela (tujuan tersembunyi).

Metru Solusaun da Problema

Ita hein katak ho akontesimentus nebee mak mosu iha 11 de Fevereiro liu baa, bele fo’o motivasaun bo’ot baa governo-estadu Timor-Leste hodi resolve problema nee atravez husi metodu ida diak. Liu husi metodu ou metro nebee mak diak, hein katak governo-estadu sei buka haka’as a’an atu bele resolve problema nee, la’os aumenta problema sai baa boot.

Hare mos katak kazu Alfredo Reinado iha relasaun ho problema sosial-etniku, Eskritor sei fo’o konsiderasaun baa PR ninia planu baa tempu badak mai, nebee hakarak fo’o amnestia baa rebeldes sira. PR bele hato’o uluk amnestia baa rebeldes iha tempu ida sufisiente, se wainhira rebeldes sira la’kohi atu entrega kilat baa governu-estadu iha tempu nebee mak Chefe Estado fo’o, maka governu-estadu bele kria operasaun militar baa grupu Gastao Salsinha, maibe tenki uza operasaun militar ida limitadu. Operasaun halo baa fatin nebee mak terdeteksi katak iha Salsinha ho ninia grupo, tamba, wainhira governo-estado hakarak kria operasaun militar nebee mak hanaran operasaun limpeza maka ita sei selu ho kustu ida bo’ot.

Realiza operasaun militar ho eskalasaun boot hodi kaptura Salsinha ho ninia grupo maka sei resulta mate barak iha sosiadede nia let, psikologikamente mos sei hanaruk no aumenta trauma funu baa sosiadade Timor-Leste, li-liu baa ita nia oan sira. Governo-estadu tenki buka atu hado’ok gerasaun foun (labarik sira) husi funu. No mos, operasaun militar ho eskala boot sei hamosu buat nebee mak Mario Carrascalao fo’o sai, guerra civil, konflitus horizontal. Governo AMP bele mos hasoru fali aksaun popular ida boot liu aksaun massa iha 2006, tamba governo AMP sei hasoru komunidade etniku rua, lorosa’e no loromonu no partidu opozisaun.

Wainhira ita hanoin naruk maka operasaun militar limitadu depois de tempu amnestia hanesan Eskritor dehan iha leten bele tetu atu hodi realiza. Operasaun militar limitadu ho objectivu maksimal ida, buka ka’er Salsinha ho Alfredo Reinado nia grupo, tamba liu husi Salsinha no Alfredo nia grupo maka minimal bele hetan sasin hodi bele kail autor intelektual nebee mak hamrik iha aksaun 11 de Fevereiro nia kotuk. Se la’iha sasin, hare husi aspektu legal, sei susar baa instituisaun judisial atu hetan provas katak iha autor intelektual baa aksaun koko atu oho PR no PM iha 11 de Fevereiro 2008. Se la nunee, maka kazu hanesan Polisia ba’a ka’er Jose Teixeira semana liu baa iha nia uma bele akontese fali baa ema seluk. Ka’er maibe ikus mai la’iha esklaresimentu ida klaru husi governu baa publiku. Tan saida mak ka’er no depois ka’er tiha husik fali?! Ita hotu kondena aksaun 11 de Fevereiro 2008 nebee mak resulta PR kanek no Alfredo mate, tamba nee ita dudu governu atu bele aplika lei no ordem baa sidadaun hot-hotu, maibe ita mos husu atu governu la hamosu aksaun polisial kontra lei no ordem nebee mak vigora iha nasaun doben, Timor-Leste.

Filipe Rodrigues Pereira
Analista Politika e Sosial
Hela iha Dili,Timor-Leste!

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.