VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20160224

SUSESAUN LIDERANSA F-FDTL: Se nia Kulpa?

SUSESAUN LIDERANSA F-FDTL: 
Se nia Kulpa?

Filipe Rodrigues Pereira*

Hakerek’nain nudar Observador Politika-Sosial, Dosente iha Universidade da Paz, no Mate-Restu Masakre Santa Cruz, 12 Nov. 1991, Dili. 
Husi loron hirak liuba to’o loron ohin, sosiadade Timor-Leste sei preokupa tamba konflitu entre Orgaun Soberanu Estadu Timor-Leste  nian pur kauzasusesaun lideransa F-FDTL. Populasaun laran taridu no laran la hakmatek tamba dalaruma sei trauma ho krizi politika-militar iha tinan 2006 nebe’e mak mosu tamba ligadu ho institusaun refere, instituisaun liman kro’at Estadu nian.

Desizaun ba’a susesaun iha lideransa F-FDTL nebe’e Presidente da Republika (PR), Taur Matan Ruak foti ona iha semana rua kotuk tuir ema barak ninia ponta de vista, inkliu Hakaerek’nain la hatu’ur tuir  art. 86 m C-RDTL haruka, maibe PR Taur hato’o ona ninia razaun balun ba’a desizaun refere no PR Taur mos deklara ona katak nia prontu atu simu kualker konsekuensia politika  ba’a desizaun nebe’e nia foti ona. PR Taur ninia desizaun hetan rejeitasaun husi Governu. Parlamento Nasional (PN) deklara rejeita mos desizaun susesaun nebe’e PR Taur foti no husu atu PR Taur altera ninia desizaun refere, karik la’e maka PN sei foti medidas legais nebe’e mak nia rohan sei bele hamosu empeachment/hatun TMR husi kargu PR. 

Iha parte ida, interesante  tebes ba’a observador no politiku sira akompanha situasaun politika aktual maibe iha parte seluk populasaun laran taridu ba’a desizaun exonerasaun General Lere no ninia efeitu hanesan posibilidade PR monu iha dalan klaran tamba haksoit liu konstituisaun hodi exonora no nomeia liderasa F-FDTL.

Koalia konaba viola konstituisaun husi lideransa sira estadu nian la’os notisia foun ba’a sosiadade Timor-Leste. Presidente Parlamento Nasional hetan chamada beibeik atu ba’a hatan kazu krimi iha tribunal maibe la marka prenzensa to’o ohin loron (viola artifu 94 C-RDTL). Iha tinan 2014 Maun Bo’ot Xanana rezigna a’an husi kargu PM la hamosu Eleisaun Antisipada hodi forma governu foun (viola  art. 112 pontu 1.b). Prezidente ZEEMS nudar ekzekutivu no teki-teki nakfilak a’an mos ba’a deputadu hodi aprova Orsamentu Estadu nian akontese mos iha nasaun ne’e (viola art. 69 C-RDTL), ikus PR Taur  hasara atus inskontitusional husi lideransa estadu ka politiku sira nebe’e durante ne’e halo nanis ona iha nasaun ne’e ho desizasun ba’a exonerasaun General Lere Anan Timur husi CEMG F-FDTL.

Hare ba’a  esplikasaun badak iha leten hamosu impresaun iha publiku, wainhira Nai-ulun sira futu-lia  viola konstituisaun mak sei la iha problema maibe, karik Nai-ulun ida koko la’o mesak tuir ninia hanoin no hakarak maka inskontitusionalidade halai tuir kedas aktus nebe’e ema ne’e foti. To’o bainhira Nai-ulun sira lok no leno beibeik politika ho double standard ba’a sosiadade Timor-Leste?! Atu to’o bainhira mak leis kroat tun mai kraik maibe la’kroat sa’e ba’a leten?!

Ema balun hamosu kestaun, desizaun PR Taur hodi exenora General Lere husi kargu CEMG ho razaun ka emosaun?! Hakerek’nain hare iha buat rua ne’e hotu, emosaun no razaun ho objetivu buka solusaun maske tenki haksoit liu konstituisaun.

Emosaun mosu dalaruma tamba la’iha tan dalan entre PR no Governu hodi sai husi opsaun durante tempu naruk nia laran. PR hakarak fo’o konfiansa ba’a BriGen Paixao, Governu sei kontinua fo’o konfiansa ba’a General Lere hodi chefia F-FDTL.

Iha ne’e Hakerek’nain hakarak dehan katak maske hare ba’a  dok, PR Taur koko asegura politika governu nian hodi komesa enkoraja lideransa maximu iha F-FDTL sira atu halo transformasaun iha instituisaun F-FDDL. Politika governu nian atu transforma F-FDTL hatu’ur momos iha DL No. 7/2014 konaba Estatutu Militar. Liga ho susesaun lideransa iha F-FDTL, PR Taur ninia konsiderasaun bazeia ba’a politika meiu no longu prazu ba’a instituisaun F-FDTL, governu konsidera politika kurtu prazu nudar razaun. Por ezemplu Eleisaun 2017 sai nudar razaun.

Iha artigu semana kotuk (Kontroversia Susesu Lideransa F-FDTL), Hakerek’nain fo’o hanoin katak dalaruma PR Taur hakarak hamosu estafeta ba’a lideransas iha F-FDTL liu husi tradisaun foun, promove lideransa nivel altus iha F-FDTL to’o iha kareira a’as antes husik intituisaun F-FDTL. Ezemplu, Chefe Estado Maior, Koronel Falur Rate Laek ninia kargu sei remata iha fulan oin, Marsu 2016 no Koronel Falur labele kontinua asume tan kargu nebe’e nia asumi daudaun ba’a dala tolu tamba art. 75.3 DL No. 7/2014 la fo’o dalan. Se no kazu General Lere ou BrigGen Filomeno Paixao la tama ba’a vida reforma maka Koronel Falur mos labele promovidu tan, no klaru Koronel Falur sei sai Koronel sein asumi kargu ruma depois fulan Marsu 2016. Tamba ne’e tenki iha ema ida tama reforma atu fo’o is ba’a instituisaun ne’e rasik bele bo’ok a’an la’o ba’a oin.

Kondisaun nebe’e mosu iha F-FDTL daudaun lolos bele antesipa karik partes kompetens hotu halo aproximasaun ba’a malun. Sala primeiru iha parte governu tamba bola iha governu nia liman (proposta) maibe la halo inisiativa lais no maxima. Hakerek’nain intende katak termu extende nudar aktu nebe’e governu tenki foti atu hatutan buat nebe’e ladauk kotu ka termina. General Lere no BriGen Paixao ninia kargu termina antes iha 5 Outubru 2015. Maka la iha relevansia wainhira governu hakarak extende kargu nebe’e mate ona. Lolos antes kargu ida ladauk termina governu propoin atu extende. Extende buat moris, la’os buat nebe’e mate ona. Governu tenki responsabiliza tamba husik F-FDTL iha loron lubuk nia laran sein lideransa pur legalmente. Oinsa mak bele sura renovasaun kargu CEMG/Vice-CEMG ba’a dala rua tuir art. 74.3 DL 7/2014, se kargu ne’e rasik termina tiha ona iha loron barak nia laran?! se nu kazu propoin General Lere nafatin ba’a CEMG F-FDTL maka governu la podia uza termu extensaun. 

La’os Governu mesak sala, Parlamento Nasional mos kulpadu tamba la tau atensaun ba’a asuntu ne’e. Tamba wainhira mandatu CEMG no Vice-CEMG termina no sai ona polemika maka hotu-hotu foin lufu-lafu malu buka solusaun. Parlamento Nasional mos tenki toma resposabilidade tamba la bolu no dudu Ministro Defesa ou Primeiro Ministro hodi hato’o proposta extensaun nian ba’a General Lere ou BrigGen Filomeno Paixao antes de sira nain rua  termina kargu CEMG no Vice-GEMG. 

Tuir Hakerek’nain buat nebe’e temi iha leten nudar sirkunstansia ba’a desizaun PR Taur nian nebe’e exenora General Lere no nomeia BrigGen Filomeno Paixao hodi chefia CEMG F-FDTL. Ba’a akontesimentu ne’e, oituan ka barak Orgaun Seberanu Estadu sira tenki toma responsabilidade politika tuir ida-idak ninia kontribuisaun hodi ikus dudu PR Taur haksoit liu konstituisaun. Espera mos katak wainhira governu ka PN husu fiskalizasaun abstratu ka rekursu ba’a Tribunal Rekursu maka tribunal sei bele tetu sirkunstansia balun nebe’e temi iha leten hodi fo’o opiniaun ka desizaun.***(Dili, 24/2/2016)***

*Hakerek’nain nudar Observador Politika-Sosial, Dosente iha Universidade da Paz, no Mate-Restu Masakre Santa Cruz, 12 Nov. 1991, Dili. 

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.