VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20160104

Kapítulu 40 – Funu Manufahi (1911-1912)- Parte dahuluk

500 ANOS – TINAN ATUS LIMA  Emar Timor Ho Malae Mutin Hasoru Malu  
Dom Carlos Filipe Ximenes Belo

Kapítulu 40Funu Manufahi (1911-1912)- Parte dahuluk

Hahú tinan 1702 to’o 1912 malae mutin portugés hasoru susar barak iha kolónia Timor. Tinan tinan reinu barak halo funu hasoru governu. Maské governador José Celestino da Silva iha planu atu halo pasifikasaun ba Timor tomak, iha tinan 1911, mosu revolta boot, ne’ebé dirije hosi liurai Manufahi Dom Boaventura da Costa Soto Maior.

Bainhira tinan 1910 atu remata, to’o iha Dili governador foun Filomeno da Câmara Melo Cabral, capitão da Marinha. Iha nia tempu, governu hakarak bandu liurai sira kobra fintas ka impostu. Tuir Governador see mak iha direitu atu kobra impostu mak governu deit. Impostu ne’e, governu kobra atu halao dezenvolvimentu. Maibé iha Timor, liurai balu la simu orden governu nian. Ida mak Liurai Dom Boaventura da Costa.

Iha loron 24 fulan dezembro tinan 1911, Liurai Dom Boaventura haruka nia ema funu nain balu ba kota Same laran atu oho tihan komandante no malae mutin sira. Sira to’o tiha komandu oho duni Tenente Luíz Álvares da Silva, hamutuk ho malae mutin na’in haat: António Ferreira (2.º sargento), António Santos (1.º cabo), António Gomes (soldadu) no António Valente (soldadu). Sira mos oho chefe do Posto Fatuberliu nian, naran Ferreira. Dom Boaventura haruka nia moradores akompaña Tenente Luiz nia kaben, ba Maibisse, hafoin lori to’o Dili.

Hanesan reposta, Governador Filomeno da Câmara mobiliza forsas sira ba funu hasoru Dom Boaventura. Nunee iha loron 5 fulan Janeiro tinan 1912, hahú funu hasoru reinu Manufahi. Iha fulan Janeiru 1912, Governu halibur forsas da primeira linha (tropa portugés): oficial na’in walo (8); soldadu nain 51; no ema voluntariu na’in 14; no moradores no povu seluk hamutuk na’in 2.070 hosi rain sira Suro, Hatolia, Lacló, Baucau. Forsas hosi Loro sae hamutuk ema nian 2.950; sira ne’e hosi Vemasse, Lalcubar, Samoro, Laeia, Cairui no Ossu. Hosi Loro monu forsas hosi Hatollia, no Bononaro; hosi tasi feto, forsas hosi Dili, Liquiça, Maubara no Maubisse, hosi tasi mane, forsas sira hosi Suro, ema hamutuk: soldados 50; voluntariu nain rua; moradores nain 107. Ikus mai, governador husu ro-ahi ida hosi Lisboa ne’ebé haruka ro-ahi atu bombardeia Riak hosi tasi Betanu.

Iha fulan fvereiru ho marsu tinan 1912, aswa’in Dom Boaventura nian, barak mate, balu halai lakon, Dom Boaventura la iha dalan seluk, ke rende ba malae mutin. Ne’e duni iha fulan Abril 1912, nia hakerek surat ba governador hodi aprezenta kondisaun atu rende. Filomeno da Câmara la simu kondisaun rendisaun nian. Tropa governu tau serku ba Leo-Laco no Riak. Ikus mai Dom Boaventura entrega-an iha loron 26 fulan Outubro tinan 1912. Malae dadur liurai lori tun ba Dili, no ikus mai lori nia kastiga iha Kalabousu Aipelu. Ema balu dehan malae lori Dom Boaventura ba dadur iha Batugadé.

Iha funu Manufahi hosi tropa governu nian, mate ema na’in 24, no kanek ema nain 35 (nee dadus hosi governu). Hosi asuwa’in Manufahi, mate ema nain 360, no kanek ema na’in 320.

Dom Carlos Filipe Ximenes Belo
Premiu Nobel Paz 1996

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.