VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20150617

Tinan Atus Lima Emar Timor Ho Malae Mutin Hasoru Malu

Amo Bispo Carlos Filipe Ximenes Belo
Iha tinan ida ne’e, rihun rua sanulu resin lima (2015), iha Timor Loro Sae sei halo selebrasaun Timor oan sira hasoru malu ho male mutin, hosi rai Portugal. Tuir istoriador Geoffrey Gunn, iha tinan 1516 malae mutin ida naran Jorge Fogaça ba Timor sosa ai- kameli. Geofrey Gunn mos haktuir malae ne’e hodi forsa hadau ai- kameli hosi timor oan sira (GUNN,1999, p.60). Dokumento nebé Geofrrey Gunn cita la temi fatin, loron no fulan. 

Malae português hahú viajem ba Timor, wainhira Afonso de Albuquerque konkista tiha Malaca iha 11 agosto 1511; iha tinan 1512, nia haruak António de Abreu (ema hosi ilha Madeira), ho ró tolu,  ba Anbon (Molucas, Maluku) atu buka tuir especiarias hanesan pimenta, cravinho da índia, noz moscada ho canela. António de Abreu sai hosi Malaca, tuir tasi nebe hadulas Sumatra, Jawa, Bali, Sumbawa, Flores, Wetar no Maluku. Sira la tama tasi no rai rai Timor. Wainhira fila ba Malaca, António Abreu liu hosi Solor, fatin nebe, ikus mai, português sira hili hanesan fatin ba deskansu ba mariñeirus sira.

Maibé istoriador português balu fo hatene liurai Portugal nian Dom Manuel I, katak iha rai ida naran Timur iha ai-kameli mutin (sândalo). 

Iha loron 2 fulan Janeiro 1514, Rui Brityo Patalin, kapitaun iha Malaca, hakerek ba liurai Dom Manuel I, hodi haktuir katak iha rai Timur iha ai kameli barak, maibé sira la iha ró, nee duni, to’o momentu nebá, nia seidak haruka ema ida atu ba. Istoriador seluk Tomé Pires, iha nia livru Suma Oriental katak, hosi Solor no Bima, iha kanal ka dalam ida ba Timor nebé ema uza atu hola ai- kameli.

Ai-kameli hosi rai Timur sélebre ka “terkenal” duni! Tanba ne’e, Tomé Pires hakerek nanis: “ ema malaiu kontratu-nain sira dehan katak Nai Maromak halo rai Timur ba ai-kameli, Banda ba noz moscada no Molucas ba cravo-da-Índia,; sasan sira ne’e, ita la hetan iha fatin seluk” (GUNN, 1999,p.60).

Iha loron 26 fulan Janeiru, tinan 1522, ró ida hosi armada española naran Victoria to'o iha rai Timur. Ro ne’e nia komandante mak Juan del Cano, ema basku. Tuir konista italiano, Pigaffeta, tripulantes sira hosi ró Victoria liu hosi Timor atu kuru bé no hola hahán (foz, fahi, bibi no karau). Sira tun iha rai naran Amaban no Balibó. Sira mos halo viajen ba tasi mane, to’o Kamansa no Suai-Loro. Pigafeta haktuir katak iha nebá sira koalia kona liurai nain haat: Oibich (Oebiku) , Lichsan (Likusaen), Suai no Kabanaza. 
Ne’e mak notisias kona ba malae mutin sira to’o rai Timur. De facto, hosi 1515 to’o 1665, malae sira la hela metin iha Timor. Sira nia interesse mak komersial deit. Sira sai hosi Malaca ba Timor atu sosa ai-kameli, osan mean, bani-ben, no lori ema, hanesan atan (escravos); iha sira nia ró, sira lori ropa (tecidos), bikan hosi China, lalenik, tudik no seluk tan… 
Kona ba misionasaun, ita la iha notisias loloz kona ba amo lulik nebé tama iha Timor iha tinan 1515 to’o tinan 1555. Tradisaun ka lisan hosi Ordem Dominicana dehan, iha tinan 1556, amo lulik  frei ka frade ida naran António Taveira (ka Taveiro) sarani em rihun lima (5000) iha Timor no “pulau” Ende. Maibé, la hateten loloz fatin. Kona ba amo nee, Fransikanus sira dehan nia fransiskanu, no Dominkanus sira dehan nia ema dominikanu ida. 
Iha tinan 1589 ou 1590, mak frei Belchior da Luz (ou das Antas), O.P., tama reinu  Mena (iha Timor Oceidenta). 
(sei hatutan tan…) 
Porto, 13 de Junho de 2015
Amo Bispo Carlos Filipe Ximenes Belo

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.