VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20121114

DOM BOAVENURA, LIURAI NO ASSUWA’IN MANUFAHI

Hori uluk hori wa’in malae mutin sira to’o rai timor atu kontratu ai-kameli, osan mean, wani wen no buat seluk tan. Ikus mai tama mos iha rai Timor amo lulik sira hosi ordem dominicana. Iha kedan tinan rihun ida atus neen, nee nulu resin, liurai sira hosi uma kain Hornay no Costa, hato’o nanis katak Rai Timor ba timor oan sira. Ne’e duni sira hanoin atu duni sai malae (mutin ka cina no índia) no amo lulik sira.I ha tinan rihun ida atus hitu laran, reinu sira hosi “Loro toba” hanesan Loloteo, Camanssas, Cailaco, Lamak hitu (Bobonaro) hamriik funu hasoru governo portugez.

Iha tinan rihun ida atus walo sia nulu resin haat, iha reino Manufhai, Liurai Duarte da Costa Sotto Mayor halo funu hasou malae siara, liu liu haosru embot ka governador José Celestino da Silva. Liurai Dom Duarte mate iha tinan rihun ida atus sai, nia mate tam ba moras.

Dato sira no povu Manufahi hili fali Dom Boaventura Sotto Mayor da Costa atu troka nia aman matebian, lori rota hanesan Dom no Coronel (Koronel).

Liurai Dom Boaventrua ukun nia povu, maibé nia laran la kontenti tan hahalok balu neb´e la dun diak: hanesan selu impostu makaas no la simu injustisa balu hosi ukun na’in sira.

Iha fulan Dezembru tinan rihuan ida atus sia sanulu resin ida, Dom Boaventura revolta kontra malae mutin. Liurai balu hamutuk ho nia. Maibé, iha Timor laran, liurai seluk hamutuk ho malae mutin hodi funu hasoru Dom Boaventura. Tan ne’e timor oan sira halo funu hasoru malu. Tan ba kbiit la iha ona, tropas hosi governu manan duni funu ida nebá.

Sira kaer Dom Boaventura lori ba dadur iha kalabousu iha Dili. Iha loron 18 fulan Julho tinan1913, governu hatun Dom Boaventura hosi ukun liurai no hasai tiha ninia patente koronel nian.

Ita la hatene Dom Boaventua mate iha sá tinan no iha nebé loz. Maibé, hahú tinan 1913, iha Timor laran ema barak hahú temi Dom Boaventura nia naran, no temi funu Manufahi.

Iha tinan ida nee, 2012, ita tomak hanoin hikas Dom Boaventura no reino Manufahi nia aten berani atu hamriik funu hasoru malae mutin.

Ohin loron Timor Loro Sa’e nasaun ida ke indpendente ona. Ita la preciza tan funu. Maibé, ita tomak, liu liu foin sae sira, tem ke kontinua funu hasoru buat aat: hirus malu, odi malu, no kontra buat seluk hanesan: “anlfabetizmu”, “ignoransia”, korruppsaun; moris badiu nian, moris baruk-ten nian, no buat seluk tan.

Dom Boaventura hanorin ita tomak katak dignidade povu Timor nian buat ida ke wale liu osan mean no osan mutin, wale liu ai-kameli no wani wen. Ne’e duni, ita lalika explora ema seluk, lalika oho ma seluk, maibé, hanesan maun alin, ita moris ho hakmatek hodi harii Nasaun Timor-loro Sa’e.

Ba Povo Manufahi no loriku assuwain tomak hau hato’o hau nia solidaridade no hatudu dalam foun ida: uluk ita helekar ba mundu katak “hori luk hori wain,Timor oan assuwain”, ohin loron, iha tempu dezenvolvimentu no progressu nian, ita tem ke halekar ba mundu tomak katak: “hori ukuk hori wa’in, Timor oan dame na’in!”.

Porto, Portugal, 12 de Novembro de 2012.
Dom Carlos Filipe Ximenes Belo
Manan Prémio Nobel Dame nian, tinan 1996.

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.