VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20091122

Dr.Alkatiri ho nia akolitus sira laran moras ho programas desenvolvimento IV Governu Konstitusional tinan 2010

Husi: Maubocy – observador politiku

Synopsis:

Palko publiku Timor Post (14, 16, Novembru, 09) Dr.Alkatiri hakerek artigu ida ho titulo “Iv governo constituisional ou "sociedade unipessoal Ltd?".

Desenho nebe Dr.Alkatiri pinta, liu husi nia ilustrasaun “um olhar pelo Retrovisor “(hateke/hare, husi lalenok kareta nian ba kotuk), Dr.Alkatiri enumera sistematikamente figuras hirak nebe kontribui makas Dr.Alkatiri nia derrota. Entre elas :

1. Xanana Gusmão tuir Alkatiri nia versaun, iha 2006 Xanana hanesan Presidente, abertamente assume posisaun de oposisaun ba I governo Constitusional lideradu husi legendario historiku Mari Alkatiri;

2. Akusa FRETILIN Mudansa ho nia estrutura tomak aliados ho Xanana, hodi hatun Mari ho nia lakaios sira husi trono;

3. Kritika governasaun de Xanana inkopetente;

4. Alkatiri kontinua ho nia retorika atual governu de jure Inconstitusional, de facto ilegitima.
Hakerek nain, liu husi artigu ida ne’e, hakarak hatudo factos, katak, derrota Mari Alkatiri sofre, husu rasik nia demisaun ofisial, iha Junho de 2007, akompanha ho derrotas rua eleitorais (Presidensial +Legislativa) kulpa Mari Alkatiri nian rasik. Laos Xanana ka F-Mudansa nian.
Rastos kronologicos do Mari pelo Retrovisor:
§ Junho de 1998, dual Mari ho Estanislau, halo golpe ba Lugo iha Sydney hodi hatun Lugo husi chefia da Delegasaun da FRETILIN, promove Mari Alkatiri ba Vice Coordenador da FRETILIN;

§ 1999 Novembro Mari fila mai Dili. Iha Maio de 2000 hahu Conferencia Extraordinaria dos Quadros da FRETILIN. Alkatiri kontente bo'ot tanba kuadros barak, FRETILIN nia forsa makaas. Parese altura neba, Mari hanoin ona atu desafia Xanana atu desmantela CNRT;

§ 2000 Outubro FRETILIN forma ekipa Restruturasaun Nasional atu hari hikas fali estruturas: Sukus, Sub-Distritos no Distritus, hodi prepara ba eleisaun Assembleia Constituinte ba 30 de Agosto de 2001.

Resultados das eleisoens, FRETILIN manang ho 57%, Mari Alkatiri babujo da Vitoria da maioria kuase kualifikada, garante metin ona katak nia maka patraun total de Timor Leste ho rekursus naturais tomak. Nune’e, unilateralmente, Mari elege nia-an rasik ba Primeiro Ministro sem konsulta ka aprovasaun em unaminidade membros do CCF. Foti mos membros do governu tuir nia gostu “via telefonemas”.

§ Mari ho dupla funsoens (Secretario Geral e Primeiro Ministro) transforma FRETILIN maka Mari, Governo maka Mari. "Timor Leste cet moi" (Timor Leste tomak hau nia kusta). Ho plenos poderes iha Partido no governu Mari tornou-se tirano arrogante lider. Mega projectos do Governo ho milioes de dolares, direito exclusivo familia Alkatiri nian.

§ Criticas internas, husi membros CCF iha Partido, nebe aponta erros fatais Mari nian, kona ba abusos de poderes, ma-gestaun Partido, Mari, vinga persegue hodi dehan: “Sira nebe kritika hau, frustado tanba la hetan fatin”.

§ Oposisaun interna hahu iha Febereiro de 2003, kulmina ho kumulo de vergonha iha II Congresso 19 de Maio de 2006 “ho famoso votasaun foti liman";

§ Igreja mos deskontente ho politica da "Religiaun Moral Fakultativa" nebe resulta demonstrasaun de 19 dias Maio de 2005; halo MA atrapalhadu no sofre depresaun bo'ot tanba Instituisaun bo'ot ida hanesan Igreja Catolika, nia impacto negativa bele sobu MA nia imagem no reputasaun;

§ Veteranos sira mos insatisfeito ho politica Mari nian nebe difama ho lia fuan “fahi krekas, fu'uk la fase, faluk sira oan kores-kores; lisensiados Indonesia ho sarkasmu de “sarjana suprimis”;

§ Deskontetamentos hirak ne'e soma hamutuk, hanesan laloran ka anin bo'ot ida halo nakadoko makas MA nia forsa politika, tanba Timor oan barak ona husi Partido laran no husi liur, la gosta MA nia politica nebe la refleta ema barak nia desejos no aspirasaun;

§ MA atu assegura nia kadeira, elabora estrategias de konfrontasoens ho bolsas de Resistensias hotu inklui XG. Nune buka "modelo husi Afrika" hodi halibur grupos hodi "fahe kilat" hahu perturbasoens.

§ 2005-2006 atu konsolida Alkatiri nia poder iha Partido, organiza Conferensias Distritais, no Regionais atu sukat simpatia ba Mari Alkatiri too iha nebe. Alkatiri siente katak iha II Congresso Maio de 2006 bele lakon eleisaun, tanba sentimentu antipatia generalizado 90%, husi delegadus nebe mai Congressu, ho tauk ba surpresa ida ne'e, antesipa ho medida de prekausaun, hodi forma “eskuadraun de morte “ fahe kilat ba varios grupos de civis.

§ Alkatiri + Rogerio halo eskenario de instabilidade politica, nebe hamosu konfrontasaun armada PNTL ho FDTL, konfrontasaun de arte marsiais, grupo etnico loromonu versus lorosae etc.

Objectivo de ondas de violensias sai kontrario ba arkitetus (Mari +Rogerio) nia espectativas. Devia konduz ba suksesu atu konsolida Mari nia chefia nafatin iha governu, felizmente sai kontrariu. Membros armados, denuncia envolvimentu Mari ho Rogerio iha tragedia “crise de Abril de 2006 “ nebe resulta kondenasaun do Rogerio ba prisaun.

§ Husi Mari nia parte, pena nebe nia hetan, demonstrantes husu nia resignasaun, sekundada ho pedido Presidente Xanana nebe fo ultimato. Xanana maka resigna ou Mari maka resigna. Mari consciente katak nia fraku, halo asneira bo'ot fahe kilak, voluntariamente, anuncia nia resignasaun iha 26 de Junho iha horas 13.00 ba media local no internasional.

§ Mari iha esperansa bo'ot ba eleisaoens Presidensial ho Legislativa de Maio -Junho 2007. Iha kampnha eleitoral, Mari hakilar to'o kakorok nakfera dehan katak “FRETILIN borong tomak" ba eleisoens rua hotu.

§ Resultado eleitoral Presidensial kandidatu FRETILIN Lu Olo, hetan deit 24.69 % (STAE :07) la hetan maioria absoluta. Iha segunda volta kandidatu CNRT, Mudansa, Undertim, Milenieum ho apoio ASDT, PD, PSDT – Dr.Ramos Horta manang 65%. Husi rival Lu Olo.

§ Eleisaun Legislativa, 2007 FRETILIN nia votos 24. 02%. Koresponde 129.592, enkuanto CNRT ho Mudansa hetan 24,10% 100.175. Diferensa de 5%. Ho resultado de maioria simples (falhansu negosiasaun pos-eleitoral) FRETILIN labele forma governu. Presisa Aliados husi Partidos seluk atu hetan korum de maioria absoluta.

§ Ho karater arrogante Dr.Alkatiri nian, maka impede forma Aliansa ho Partidos Politikus seluk. Nune CNRT ho figura Xanana fasilmente atrai simpatia husi Partidos : Coligasaun ASDT/PSD, PD hodi forma AMP hodi preenche rekesitus legais Konstitusional hodi forma IV Governu Konstitusional nebe hetan mandatu atu ukun tinan 5, tuir lei nebe estipula iha Konstituisaun RDTL.

Derrota Politica Mari Alkatiri

Politica pratika, tuir hau nia versaun Dr.Mari, pensamento (s), komportamentos, akompnha ho actividades nebe kapaz konsolida entre membros iha estrutura organizasaun nia laran, kapta simpatia husi militantes tomak atu fo apoio nafatin, ba lideransa, ho mos buka maneiras atu hetan suporte husi aliados politikus sira.

Tuir hau nia experiensia, lider ida hanesan foho as nebe hateke hetan ema hotu, atende membros sira nia susar, fo mahon ba nia militantes tomak ou hanesan tasi nebe, be hot-hotu ba desagua iha neba.

Politica nia funsaun no objectivu atu serve ema hotu nebe involve iha organizasaun nia laran. Se lideransa utiliza meios de organizasaun exklusivamente atu serve nia interesses, husi ne'e, apoio ka solidariedade membros sira nian neneik-neneik desaparese.

Dr.Mari. Derrota politica iha bo'ot nian, mai husi ita bo'ot nia-an rasik, resulta husikita bo'ot nia hahalok nebe prejudicial ba interesses da FRETILIN.

Tanba Mari Alkatiri identifika nian-an, patraun bo'ot FRETILIN maka konflitus internus mosu. Tanba Mari Alkatiri laiha kapasidade ka interesse atu resolve konflitus ho lideransa F-Mudansa maka resulta FRETILIN nia votos tu'un makas husi 57,37 % (2001) tun mai 29,02% (2007).

Se Mari Alkatiri, iha pasiensia atu rona membros F-Mudansa nia preokupasaun kona ba diferensas de opinioens kona assuntos iha Partido no Governu laran, oras ne'e, lideransa FRETILIN ida deit, la fahe ba rua, hau iha serteza kaer ukun nafatin.

Dr.Alkatiri nia arrogansia politica maka resulta resistensia husi F-Mudansa, husi veteranos, husi Klandestina husi Xanana no husi Hirarkia Igreja Katolica;

Dr.Mari. Ita bo'ot hatudo ona inkapasipade politica lori FRETILIN ba derrotas rua prinsipais: Presidensial no Legislativa iha 2007. Los ka lae? Realidade objectiva ida ke ita bo'ot rasik hatene no sente. Iha fatin hot-hotu lideres sira voluntariamente husu sira nia resignasaun kuando situasaun ne'e mosu.

Bainhira los maka Dr.Alkatiri husu nia Resignasaun?....

Dr.Alkatiri ho teimosia autentiko, idiotas sira nian. So resulta deit katastrofes. Durante tinan rua ona ke ita bo'ot buka meios hot-hotu atu hatun Xanana, mas esforsus hot-hotu em vão ka inutil.
Ultima derrota espetakular maka Mosaun de Censura nebe AMP em bloko chumba (la passa) pedidu Mosaun de Censura iha Parlamentu Nasional relasiona ho Maternus Berek nia assunto.

Ekran TVTL leno, abundansia de frustrasaun no desesperu Deputados (as) FRETILIN nian kona ba derrota bo'ot ida ne'e, kuando resultados da votasaun hatudo 39 kontra Mosaun de Censura.
Deputados (as) balu komo razaun la iha ona, usa deit lia fuan hotar ba Bloko AMP sira. Problema Maternus Berek, kestaun ida judicial. Se juizes sira nia interpretazaun, entidades do governu viola lei, entaun Xanana hetan sansaun, demite husi kargu do Primeiro Ministro. La signifika katak governu AMP tomak monu, tanba mandatu sei to'o 2012.

Hanesan mos kasu krise de 2006 nebe Dr.Mari resigna-an voluntariamente, FRETILIN kaer nafatin governu to'o mandatu hotu. Hau lamenta oposisaun, em vez de, prepara di-diak, hodi tun ba base hato'o sira nia programas ba eleitores sira, atu hetan votos barak iha eleisaun de 2012 atu kaer fali governu, lideransa FRETILIN preokupa deit maka buka meios ba eleisaun antesipada iha tempu badak. Buat ida laos fasil atu akontese.

Ambisaun atu fila fali ba poder, buat ida ke diak, tanba iha regalias no privilegios barak no oi-oin deit. Maibe oras ne'e, AMP hakat dok ona, abut mos metin ba bei-beik. Dr.Alkatiri ho nia komitiva koko no doko to'o esgota hotu deit sira nia energias, resultado minimo mos la hetan, hodi resulta frustrasoens oi-oin deit. Oposisaun buka usa hotu ona estrategias sofistikadas hanesan alisia deputados ASDT nian, mas la hetan resultado, lobby ho Presidente da Republika ba eleisaun Antesipada ho kargu Dr.Alkatiri sai lider “pipeline task force” mos la hetan efeito, atentado 11/02/08, Xanana la hetan asidente ida, varios rekursos ba Tribunal de Rekurso, AMP hetan Vitoria bei-beik I ikus mai Mosaun de Censura, FRETILIN hetan derrota bo'ot.

Dr.Mari, eleitorado FRETILIN maka fo kastigu ba ita bo'ot, hodi retira votos ba FRETILIN, tanba governasaun FRETILIN tinan 5, la fo benefisios ba maioria votantes FRETILIN sira. Dr.Mari akusa Xanana ho F-Mudansa halo golpe hodi hatun Mari Alkatiri husi tronu Prmeiro Ministro, akusasaun ne'e falsa no la iha fundamento logico.

Realidade akontese ba ita bo'ot maka ne'e: “Poder Povo maka fo no Povo maka hasai liu husi eleisaun geral” tanba Mari Alkatiri la-hatene manang votantes sira nia simpatia, durante tinan 5 de governasaun, maka votantes sira la fo votos ba Mari Alkatiri liu husi FRETILIN. Tanba vota ba FRETILIN hanesan vota ba ditador Mari Alkatiri.

Dr.Mari se bo'ot maka Primeiro Ministro nafatin to'o ohin loron husi resultado da crise de 2006. Ita bo'ot gaba-an hanesan autor principal ka lae? Komo resultado sai negativu entaun dun sala ba ema seluk. Dr. Alkatiri ema ida “impecavel”. Se pekadu politiku ruma mosu nunka mai husi Dr.Alkatiri. Atribui kulpa ba ema seluk.

Dr.Mari, ema la honesto ka bosokten no bobar ten, buka meios hot-hotu subar sira nia sala. Sira gosta dun ka tula sira nia sala ba ema seluk sala laek. Exemplo: autor principal ka maestro bo'ot krise de 2006 maka Mari Alkatiri, atu deten poderes de governasaun, maibe dun sala fali ba Xanana. Dr.Alkatiri bainhira maka ita hetan consciencia katak ita bo'ot komete erros barak ba derrotas FRETILIN nian?

Critikas Alkatiri hasoru Xanana nia governasaun

Dala barak Dr. Alkatiri hatudo nia dom de sabedoria liu kritikas iha jornais no entrevistas ka komentarios iha TV. Kritikas ba aspectus barak, maibe la fo ka sugere alternativa de solusoens ho propostas konkretas ka modelos assertados.

Governu AMP ukun tinan rua ona, desgostos husi publiko atu hatudo sira nia deskontentamentu ba governasaun actual liu husi demonstrasoens massal ka violentas to'o ohin loron sei dauk mossu. Impacto de (des)governasatun tuir Dr.Alkatiri nia persepsaun, kona ba governasaun AMP tuir lolos nia kausa no efeito directamente resultadu ba instabilidade politica iha territorio tomak. Maibe, factus la suporta ho minima hipotese Dr.MA nia tese.

Nune'e argumentasaun Dr.Alkatiri nian tuir teoria probabilidade, la merese atu konsidera valida. Validasaun de kualker hipotese iha disciplina politica deve ser sekundado ho efeitos negativos iha sociedade nia laran, nebe manifesta ho perturbasoens de ordem publika hanesan: kaos, anarkismu, instituisoens governu nian balu paralizadas, etc.

Realidade politica hatudo mo-mos ba ema hotu, partikularmente, mos ba Dr. Mari katak seguransa no estabilidade oras ne'e dau-daun existe. Kestaun ida inegavel ba nivel nacionais no mos ba internasionais. Embora, ema pessimistas balu dehan katak estabilidade sei fragil hela. O mais importante, actual governu garante duni estabilidade nasional iha Territorio tomak.
Issue de Desenvolvimento

Desenvolvimento – tuir politica governu nian signifika investe fundos ba projectos relevantes atu hadia povo nia moris hanesan: projectos de infra-estruturas, be mos, estradas, eletrisidade, saneamentu, ho hadia fasilidades publikas hanesan passeios, jardins, eskolas, hospitais, sst.

Klaru ke momentu ida ne'e, meios disponiveis iha Timor Leste hanesan rekursus humanos no fasilidades de suporte sei limitado hela, de modo, preparativus atu responde planus governu nian atu implementa projetus sira sei dauk koresponde rekesitos tecnikus.

Facto ida ne'e, ita hotu hatene kondisaun actual. Maibe hau koloka kestaun ba Dr.Mari ho mos mal-entendidos sst:

1. Se ita hein kondisoens satisfatorias tuir rekesitus hotu, bain-hira maka desenvolvimentu ne'e, hahu?

2. Populasaun sira presisa estradas, be mos, no eletrcidade oras ne'e dau-daun, iha necesidade urgent governu investe ka lae? Presisa hein tan tinan 5 atu halo preparativus? francamente!

3. Governu aloka orsamentu hodi : sosa foz, sosa produto local povo nian. Medida ida ne'e, diak ka la diak ba Povo nia interesses?

4. Komemorasaun tinan 10 Konsulta Popular, Governo dispoen Projectos Pakote Referendum ba empresarios besik 800. Politika halo projectos barak ba Povo nia interese, dispoen oportunidade empresarios sira hetan servisus no hetan osan-konsidera hanesan politica de esbanjamento orsamental? (gasta osan arabiru):

5. Dr. Mari. Ita bo'ot hetan oportunidade tinan 5 nia laran atu halo desenvolvimento ba povo nia moris diak. Tan sa maka la halo hanesan Xanana, iha ita bo'ot nia mandatu?

Reasaun publika hasoru planu desenvolvimento IV governu positiva. Ker dizer povo apressia no suporta assoens hot-hotu actual governu embora iha defisiencias balu ke presisa hadia. Desgostosos sira, politicos dos Partidos da Oposisaun, tanba ho desenvolvimentu ida vibrante, nebe governu aloka orsamento bo'ot ba projectos hirak nebe fo kobertura geral ba Povo nia moris diak, por konsekuensia kaixa de votasaun ba CNRT ho Mudansa iha eleisaun de 2012, sai barak liu , kompara ho Partidu nebe Dr.Mari lidera.

Atan oan hau tauk maka kaixa de votasaun ba Dr.Mari ho nia deputados sira bele hetan deit assentus 5 iha Parlamento Nasional iha 2012.

Hau kompreende Dr.Mari nia preokupasaun bo'ot kona ba kestaun de Xanana aloka orsamento bo'ot ba desenvolvimentu tanba representa "ameasa imaginavel" ba bo'ot nia derrota eleitoral ba dala tolu (3a vez) iha 2012.

Iha ona indikasoens fortes, CNRT ho F- Mudansa, ba eleisaun de 2012, fo “derrota espectacular “ bo'ot dala ida tan ba Dr.Mari ho nia akolitos sira hodi aprende...!
Texto publikadu exklusivu iha Forum Haksesuk

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.