VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20090413

Ana Pessoa hahú halo Perseguisaun Politika iha PJR

Paulo Remédio ba Adjunto PJR*

Fontes: Suara TimorLorosae (STL,14/04,pag.4) i Jornal Nacional Diário (JND,14/04, pags.1 no 15).

Díli - Prokuradora Ana Pessoa Pinto (APP), hahu ona halo preseguisaun politika iha Prokuradoria Jeral Republika (PJR). Tuir fonte konfirmadu iha PJR haktuir katak "Senhora Prokuradora Jeral Republika hahú ona hamos uma laran hodi hasai dau-daun Membru Konseilu Superior Ministeriu Publiku (KSMP) sira nebe maka laos hola parte ba grupo nebe joga sira ninia interesse, oinsa maka manipula Sistema Judicial Timor-Leste (SJTL) hodi defende interesse grupo oan ida nian”.

Tuir fonte iha PJR mos haktuir katak "oras ne´e dadaun Dra. APP atu hasai ona Membrus KSMP, Carmelita Moniz no João Câncio Freitas. Ho razaun katak sira nain 2, ida nudar membru Parlamentu Nasional no seluk nudar membru governu”.

Carmelita Moniz no João Cancio Freitas, membru KSMP nebe Presidente Republika maka hili. Iha biban ne´eba Presidente maka Xanana Gusmão (actual Primeiro Ministro, Ministro da Defesa no Segurança Interna). Se hasai sira nain rua, loke dalan ba Presidente Republika José Ramos Horta hahu ona buka jurista ka sira be iha background ka formasaun akademika juridika hodi ba troka sira.

Presidente Republika hili Paulo Remédio ba kaer nudar Adjuntu PJR

Tuir Lei Ministeriu Publiku, Presidente Republika hili ema nain rua ba tur iha KSMP. Ho kompetensia ne´ebe maka Presidente Republika iha, José Ramos Horta hili ema nain rua ba tur iha fatin ne´e. Tuir fonte iha PJR dehan katak “Presidente José Ramos Horta, sei hili ema nain rua ne´ebe maka PJR APP sei indika. Nune iha KSMP sira maioria, nune fácil bele hola decisaun”. Hatutan fontes nebe lakohi identifika ninia identidade, "Nune wainhira Presidente Republika atu hili Adjuntu PJR no ba konsulta KSMP sei la iha aisatan ida, kuandu Presidente Republika atu nomeia Paulo Remédio ba adjuntu PJR nian”.

Tuir karta ne´ebe maka hasai husi Gabinete Presidente Republika (GPR) no cirkula iha Parlamentu Nasional (PN) iha fulan kotuk,"Presidente Republika sei hili juiz Paulo Remédio ho base ba Konstituisaun RDTL iha artigu 86, linya L) no Lei Ministeriu Publiku artigu 14º, nº 1 i 2, Lei Nº.14/2005, 25 Juliu ne´ebe aprova estatutu Ministeriu Publiku, rona KSMP, Presidente Republika hili Juiz Paulo Remédio ba sai nudar Adjuntu PJR”.

Paulo Remédio, advogado husi Macau, ema Portugal nian, nia maka sai advogado ba eis-Ministru Interior Rogério Tiago Lobato (RTL) iha tinan 2006. Paulo Remédio maka representa Empresa Mina Rai, Tafui Oil, lda, iha Macau. Paulo Remédio ne´e representa ba interesse grupo Mari Alkatiri nian!

*Jornais rua (STL ho JND) hatun informasaun hanesan maibe ho titulu maka la hanesan:
STL:"Indisiu Paulo Remédio Adjunto PJR(STL,14/04,pag.4)”.
JND: "Ana Pessoa sei hasai Carmelita Moniz-João Cancio husi KSMP (JND, 14/04,pags.1 i 15)”.

1 comentário:

  1. Doben Timor oan sira nebee hakat liu susar no terus oi-oin iha funu laran...
    Ita tenke matan moris neon na'in, oras nee dadaun na'i ulun balun hala'o dadaun estratejia ba sira nian intereses. Dudu malu ba kargus importantes estado RDTL nian ho sira nian interesses, la'os ba sistema nasaun RDTL nian diak. Ita hotu nian matan nakloke ba hahalok nebee grupo ki'ik oan elite balun hala'o dadaun. Kaer justisa ulun fai ba rai, agora mosu dadaun ona halo limpeza iha instituisaun PJR, Fretilin nian kuadru ba kaer PJR la iha duvida ona katak instituisaun estadu nian nee sei servisu tomak ba interesses partido nian. Kazus hirak nebee envolve membrus Fretilin durante krize 2006 nian arkivus sei lakon hotu, membrus sira nebee komete krime husi nee ba oin sei hetan impunidade...
    Ita hotu haree ho matan, la'os ema seluk mak atu konta mai ita katak Rogerio Lobato nebee fahe kilat ba ema sivil, forma eskuadraun da morte, oras nee vida diak, tanba hetan milagre impunidade depois de halo krime nebee boot tebe-tebes.
    Na'i ulun balun, ita haree momoos sira nian jogo politiku, maibe sira hanoin ita haree sira nian jogo la hetan, nebee la liga, alias sira hanoin ita beik teen la hatene sira nian jogu. Husi sira finta uitoan tanba bola iha sira nian posse, to'o tempo sira finta labele mak ita kedok fali halo sira nanal tabele. Sira nian passus la naruk ona tanba sira nian kbiit mos la to'o ona. Ita fo sira máximu tinan 10 hodi sira hamate sira nian visiu ba halo jogu foer. Maibe na'i ulun sira atensaun, povo la presiza imi nian jogus foer. Povo presiza imi tau matan ba sira, imi la'os tau matan deit ba imi nian an. Karik ulun boot balun nebee ohin loron hetan knaar boot, maibe kaer sistema ulun tun ba rain, karik ema nee la iha duni hanoin ba Timor nian sistema atu diak. Iha hipoteze rua: Ida, karik ema nee lakohi Timor sai diak, tanba hanoin katak se timor sai diak ninian interesses sei la hetan fatin. Rua, ema nebee hetan knaar la ho merito, nunee buka kastigu povo eleitores nebee la fo fiar ba nia liu husi estraga sistema nebee la'o loos hodi komplika povo nian moris. Maibe ita la bele laran kii, husi sira halimar ho buat seriu hirak nee, to'o tempo mak ita liki sira ba dok. Juventude Loriku Asswa'in, neon na'in, laran makerek, luta kontra hipokritas sira!!!

    ResponderEliminar

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.