VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20080316

Estado buka hamos imagem no fo ganti rugi F-FDTL Peticionarios sira

IV Governo Konstitucional buka atu hetan dalan ba lian sira «F-FDTL Peticionarios sira». Oras ne dadaun halibur iha Aitarak Laran, Dili hamutuk besik ba atus lima ho resin (550) membro F-FDTL Peticionarios. Iha hanoin no dalan oi-oin atu buka tesi lian sira nian, hanesan tama fila fali ba F-FDTL, balun ba vida civil. Konaba solusaun konaba kasu F-FDTL Peticionarios, nahuk no hanoin ida ho Vitor Tavares ninia sugestaun nebe konsidere iquilibrada, hare iha Forum Haksesuk (http://www.forum-haksesuk.blogspot.com).

Maibe lian nebe atu foti iha ne, lian juridiku-konstitucional no decisaun inkorekta hare husi ninia impakto politika no social rasik provoka naran foer no imagem ladiak ba instituisaun rasik (F-FDTL). Decisaun nebe inkonstitucional no inkoreta politikamente provoka mos lakon sasan material.

Estado laos tur-tur deit buka dalan ba resolve, maibe labele husik liu konsekuencia husi problema ne rasik. Husi decisaun nebe «Inkonstitucional» no politiakmente la korekta provoka ninia danos «moral no material».

Moral tamba, hahu husi krise ne mosu tamba deit hirariquia F-FDTL balun dehan:«balun dehan imi la funu ami maka funu, ami maka kombatente ba funu libertasaun imi mesak milisi deit». Afirmasaun no diskurso sira ne hotu toka ba sentimentu nudar emar moris tamba «honra ho dignidade» ne valor supremo ema ida-idak nian, buat ida ke ema hotu hakarak fo valor ba ida ne. Tamba hahu husi neba maka mosu fenomena ida naran « Major Alfredo Reinado» no ninia grupo, tamba sira nebe uluk husi Loromono hola parte ba funu ba Independencia,participa iha klandestina,iha funu mos iha ailaran maka fo suporta ba Alfredo Reinado ho ninia grupo, tamba deit sira seluk la rekonyece saida maka kontribuisaun husi Loromono ba «Funu ba Ukun Rasik An». Neduni labele buka solusaun ba resolve problema maibe hakat liu tiha konsekuencia nebe KPM ne fo fuan hela.

Alem ninia danos moral mos Material, liliu sira F-FDTL Peticionarios sira,hahu waihira loron (01/03/2006) husi I Governo Konstitucional nebe suporta ba Hiearquia F-FDTL liu husi eis-Ministro Defesa hodi expulsa 1/3 «Forças Armadas». Konsekuencia material:ida (1); lakon sira nia servisu nudar agente estado nian, tamba deit decisaun husi hirarikia F-FDTL katak sira laos ona militar. Rua (2); Tamba laos ona militar, sira la hetan ona buat sasan nebe maka sai hanesan sira nia direito, iha ne koalia konaba sira la manan ona osan. Tolu (3); husi decisuan ne provoka problemas sociais,husi uma laran mosu problema tamba militar nebe maka expulso ona husi ninia servisu fatin nudar militar,la iha ona ninia rendimentu hodi suporta familia, la iha osan ba hola hahan, la iha osan hodi hatama oan ba eskola. Hamosu problema bot ba sociedade. Hat (4); tamba expulso husi militar laos nain ida (1) ka rua (2) maibe besik ba atus lima ho resin militares F-FDTL Peticionarios, neduni problema ne laos ona afekta ba familia ida ka rua maibe afekta ba soceidade, provoka reaksaun «afekto no sentimentu kolektivu» laos husi grupos sociais maibe husi grupo etnico, husi Loromono. Tamba ne maka nakfera krise iha 2006.

Neduni molok atu buka solusaun ba problema F-FDTL Peticionarios sira, dala uluk mos tenke halao buat rua (2), buka hamos sira nia naran, husi sorin ida.Husi sorin seluk, buka fo ganti rugi:

1. Buka hamos sira nia naran:

1.1. Husu deskulpa:

La todan ida waihira husu deskulpa tamba sala nebe maka estado komete konaba kasu ida ne. Husu deskulpa hahu husi se se kaer ukun iha biban neba, se maka PM, Eis-PM Mari Alkatiri ninia suporta ba decisaun hirarquia F-FDTL iha deklarasaun ba media katak: ”buka rekrut fali militares foun (TP,20/03/2006)”. Se maka Ministro Defesa (MD),nia iha periudo krise iha F-FDTL laran dehan buat ida,nonok deit. Neduni iha biban neba iha membro Parlamento Nacional balun husu atu nia sai husi kargo nudar MD (STL i TP,21/03/2006). No ikus maka hierarkia F-FDTL. Sira ninia decisuan maka hahu nakfera krise, tamba deit opsaun ba solideriedade ba Camarada sira uluk funu hamutuk iha ailaran (Husi parte Lorosae), do ke sira F-FDTL Peticionarios (Husi Parte Loromono). No sira nebe maka suporta ba decisaun «inkonstitucional» ida ne, posisaun individual ka lori instituisaun ruma nia naran hodi deklara fo suporta ba decisaun «expulso F-FDTL peticionarios» mos tenke husu deskulpa. Hanesan deklarasaun eis-Presidente Parlamento Nasional (PN). Lu´olo ba Timor Post (TP) kataka: (…) “ maibe tuir reprezentante povu nian iha Parlamentu Nasional, fiar katak Presidente Xanana nebe maka fila hikas mai iha Timor Leste, iha Kuarta oin, sei labele halo mudansa ba desizaun hosi instituisaun forsa armadas ne’e. Ho razaun katak desizaun ne’e mai hosi ema nebe maka iha poder hanesan Komandante Taur (22/03 /2006)“.

1.2. Rekonyece estado nia sala:

Estado mos buka rekonyece ninia salan, buat nebe sala neduni sai hanesan lisaun diak ida ba estado no mos ba aban ho bai rua atu kasu nebe hanean la bele mosu tan. La susar ida, sira nebe senti sala ka iha duni sala konaba kasu F-FDTL Peticionarios sira ne rekonyece sira nia sala katak «decisaun nebe hola ne decisaun sala bot ida».

2. Buka fo ganti rugi:

2.1. Rekompensa sira nia salarios nebe la simu hahu husi loron (01/03/2006).

Tamba decisaun ba expulso sira F-FDTL peticionarios ne «inkonstitucional» neduni, sira ne tenke fo fila fali saida maka sira nia direitu ba regalias sira hanesan mos militares sira seluk. Hahu husi sira nia salarios ka gaji tenke selu fila fali.

2.2. Fo valor simboliku:

Estado fo hanesan valor simboliku ruma ba sira, maske buka solusaun ba problema liu husi fila fali ba F-FDTL, integra ba vida civil,no sst. Maibe tenke fo hanesan «ganti rugi simboliku» ida ba sira.

2.3. Buka decisaun judicial liu husi advogado, se F-FDTL Peticionarios apresenta kasu ne ba Tribunal. Iha ne selu bele aas liu depende ba folin hira maka F-FDTL Peticionarios sira ninia representante juridika ka Team Pembela sira husu ba iha Tribunal. Sira bele husu folin aas, depende Tribunal ninia decisaun,se decisaun nebe Tribunal hola katak Estado obrigatorio tuir Lei fo ganti rugi ba sira ho folin nebe maka team pembela sira apresenta, obrigatorio estado tenke kumpri decisaun tribunal nian.

Lisboa, 16-03-2008

*Timor Oan hela iha Lisboa, Portugal!

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.