VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20070312

Oinsa Maka Hakotu Konsekuensia Husi Krise Politika Militar?

Timor LoroSae (Leste) hasoru krise bot ida hahu husi Ukun Rasik An iha fulan Maio tinan 2002. Krise Politika Militar nebe maka halo ba Rai Timor LoroSae iha fulan rua laran nebe sei lori tinan barak hodi hadia fali,liliu ba Unidade nasional emar Timor nian,destroe infraestrutura,destroe instituisaun Estado nian hanesan F-FDTL ho PNTL,no todan liu maka krise Fulan rua nia laran hafahe emar Timor ba Lorosae ho Loromono. Maibe emar Timor oan tomak,husi Nain Ulun bot sira tun to´o klibur hotu-hotu iha Sociedade Timor nian hakas an atu buka dalan ba habadak Terus emar Timor oan nian no buka dalan ba resolve problemas sira nebe mosu dadaun iha ita nia rain laran lius husi dalan hotu-hotu:1)Esforsu informal ba surumutuk;2)Liu husi dalan justisa;3)Oinsa maka buka resolve problemas Refugiados sira nian no 4)buka responde liu husi desenvolvimentu ekonomika i sociais.


1.Esforsu Informal ba Surumutk:

a) Rekonsiliasaun:PNTL i F-FDTL
Prezidente Republika ho iniciativa promove «Marcha» hamutuk husi F-FDTL ho PNTL,akto nebe maka hatudu katak F-FDTL ho PNTL iha duni vontade hodi promove ba paz no damen iha ita rain.Ikus mai mos iha aktividade desportiva ka jogo husi team F-FDTL vs PNTL. Aktos PNTL ho F-FDTL nian hatudu ba emar Timor oan no barak hare to´o matan wen tulun. Maibe ita nia hakarak maka ne F-FDTL ho PNTL ninia hakuak malu tanis no tebe bola ne akto simbolika ida nebe hare husi liur ne diak.Nudar emar Timor oan hakuak malu no tebe bola deit seidauk too,maibe hakuak malu no tebe bola ho laran mos no hodi hakribi buat sira nebe hakarak hafahe emar Timor oan. Iniciativa Prezidente Republika nian ne hatudu katak«F-FDTL ho PNTL» hola parte ba «Problemas no mos parte ba solusaun».Neduni solusaun ba problemas krise politika militar nian la bele marginaliza komponente balun. Timor oan hotu-hotu,iha laran (Timor) no iha tasi balun,waihira bolu naran Timor oan,hola parte ba «Problemas no mos parte ba solusaun». Maibe F-FDTL ho PNTL bele halao «Marcha»hamutuk,hakuak malu, tebe bola,ne hanesan akto simbolika ida deit,maibe ita sei husu nafatin,saida maka sira husi F-FDTL Petisaun sira no grupos husi Majores Alfredo,ALves Tara,Marcos Tilman,sira hola parte ba solusaun no mos parte ba Problemas.Neduni F-FDTL ho PNTL ninia «Marcha» labele hakat liu husi problemas F-FDTL Petisaun no Grupos Majores sira nian. uir Agência Lusa hakturi katak ”Brigadeiro Taur matan Ruak halo surumutuk ho Major Alfredo Reinado(Lusa,22/12)”.Tamba hare husi analise kausa (Sebab) i efeito (akibat),solusaun ba Krise Politika Militar ne labele ignora Grupos sira nebe maka envolve direktamente hanesan temi ona leten ne (F-FDTL Petisaun no Gurpos Majores sira).


b) Dialog Nasional iniciativa husi Prezidente RDTL :PP;PNTL,F-FDTL ho sociedade Civil.
Iniciativa Prezidente Republika mos dait ba to´o dialog ho sociedade civil,tau hotu-hotu tur hamutuk,ulun bot partidos politikus(PP) sira menos Fretilin maka la tuir,bot F-FDTL no PNTL,sociedade Civil,grupos artes marciais sira,hotu iha hanoin no hakarak Timor oan moris hamutuk,Timor ne ida deit (La iha Lorosae no la iha loromono). Lian Lorosae tuir Tetum katak konjugasaun husi liafuan rua:Loron (Matahari/Sol),Sae (terbit/Nascente),tuir deskrisaun nebe ita hotu hatene katak Lorosae maka distrito 3 (Baucau,Viqueque i Lospalolos),maibe waihira ita ba to´o Lospolaso loron ne laos sae iha Lospalos,neduni ita husu fali,Loron ne sae los iha nebe? no Lorosae maka nebe los?Mos Hanesan lia fuan Tetum konaba Loromono,konjugasaun husi lian fuan:Loron i mono,waihira ita ba to´o iha Maliana loron la mono iha neba,neduni mosu fali lian litik maka ne.Loron ne monu iha nebe ka Loromono maka nebe?
Definisaun ba Lorosae ho Loromono atu hodi argumenta deit katak “Timor Ne ida deit”. Hotu-hotu buka tur hamutuk dada lian sira nebe mosu iha ita nia rain,buka halibur Timor oan hotu,labele bolu balun no balun fali lae,marginalizasaun ne konsidere hanesan «Convite» ida ba violencia.
c) Juramentu ba tuir ita nia lisan ho lia nain sira,iniciativa husi autoridade Timor nian hodi komemora ba Loron «Direitos Humanos».Tuir nota nebe divulga konaba aktos ida katak “Aksaun simbolika ida,oinsa maka fila fali ba husu tulun ba ita nia lulik sira,husu tulun atu iha Rai Timor ne bele iha moris iha Damen,hakmatek no Damen nia laran”.Tuir reportagem STL nian katak Nain Ulun sira halo juramente:”Iha deklarasaun nee, sira jura ba matebian aswain, rai lulik, we lulik, loro lulik sira atu bandu hahalok aat nebee bele lori povu nee ba terus rohan laek. Tanba nee iha juramentu nee sira promete katak iha loron ikus ema ruma kontra aliansa ka juramentu nee, “urat sei hatudu ba nia no rai sei la tane nia no lalehan sei la sadia nia.Lia nain mos fui tua hodi fahe lideransa sira hanesan simbol paz, look bua ho malus hanesan symbol unidade. Lia nain sira mos kuta no kazu lideransa sira nia sala ho osan mean (in STL,11/12)”. Cerimonia ne lori lia nain sira husi distrito 13 mai hotu hamulak,Nai Ulun sira hotu hatou sira nia juramentu ba ita nia lia nain sira nebe mai husi Uma Lulik Rai Timor laran tomak. Iha mos surumutuk ne Prezidente Xanana ho Eis-PM Mari Alkatiri hakuak malu,interpretasaun ba akto simbolika oi-oin,balun dehan Nain Ulun rua ne hakuak malu bele hakotu lian sakat malu, balun fali dehan bele mos hapara ho «Violência». Maibe liu oras deit,iha emar mate tan,ran sulin nafatin,grupos artes marciais sira hafuhu malu no buka baku malu nafatin. Iha ne halo ita litik tan:Nai ulun sira nia hakuak malu to´o ona atu hapara ka hakotu violência?Realidade hatudu katak Lae, fakto hatudu katak buat nebe hatun husi leten mai seidauk to´o ba karaik,laos ulun sira maka halibur malu no hakuak malu maibe buka rona mos lian husi karaik,lian emar kiik sira nian,sira nebe maka sente ba konsekuensia husi Krise Politika Militar.Buka hare lian ne nia hun lolos mai husi nebe,tansa maka mosu no dait to´o emar Timor oan buka oho malu,tuda malu,sunu uma,no sst. Nain ulun sira bele hakuak malu,maibe emar kiik sira nebe sofre direktamente husi konsekuensia Krise Politika Militar ne seidauk «satisfeito».


2.Justisa:

Julgamentu ba sira nebe maka envolve no aktores morais i materiais iha krise politika militar ne mos bok an dadaun,maibe iha ne hakarak mos regista fakta balun nebe maka iha tentativa atu halokon responsabilidade sira iha krise ne.Hare deit oinsa maka halakon sira nebe maka sai nudar testamunya chave ka kunci,hanesan:Labadai nebe tiru iha Railako,Ermera (STL,11/12), bele mos akontece ba testamunya sira seluk. Maibe pratika sira ne akontece iha rai barak,oinsa maka halakon tiha sira nebe maka testamunya kunci.Labadai,Railos sira ne testamunya kunci iha “krimi fahe kilat ba emar civil”,neduni sira ne sai hanesan aktores material,maibe justisa mos buka hatene husi sira se se maka aktores moral?Tuir belun ida husi Mozambique dehan katak :“Iha Mozambique mos akontece hanesan ne, iha Governo FRELIMO nia Ukun,iha kasu barak maka envolve dirigentes historicas barak husi partido Poder nian. Maibe justiça ninia aktuasaun kondiciona ba interesse ba grupos veteranos politikus sira ne nian. To´o uja metodos violentos hanesan:Oinsa maka halakon sira nebe maka sai hanesan kunci ba problemas kriminais nebe maka envolve direkta i indirektamente lideres politikus sira. Kasu foun nebe maka envolve Jornalista Carlos Cardosos,especialista iha jornalismo investigação nian,waihira nia denuncia korupsaun no ligasaun perogosa nebe maka envolve dirigentes politikus balun,to´o ikus nia mate tamba hetan tiru.Kasu Mate Carlos Cardosos,tuir investigasaun Ministerio Público (MP) Mozambique nian katak iha indicios katak Eis-Prezidente Joaquim Chisano nia oan mane mos envolve”.
Responsabilidade ba Ministerio Público (MP) atu fo protesaun ba aktores sira nebe sira nia kontribuisaun ba processo ne importante. Neduni sira nebe konsidere hanesan aktores principais iha processo “Fahe Kilat ne”,atu kargo saida deit ka personalidade saida deit iha historia Timor nian,hoto-hotu iha Justisa hanesan deit,hotu-hotu buka iha protesaun no atensaun hanesan husi MP.Labadai,Railos no seluk tan buka iha protesaun no seguransa husi Estado,tamba sira maka personalidades determinantes ba processo «Fahe Kilat ba Civil». Tuir fontes Diplomatico iha Ministerio dos Negocios Estrangeiros (MNE) Português nian hateten katak”Governo Português Iha konyecimentu katak autoridade RDTL hola kilat besik 8 mil (Rihun Oalu),maibe fahe deit 4 mil (Rihun hat).Tenik tan fontes ka sumber la hatene 4 mil (Rihun hat) ne ba los iha nebe?”.Neduni Justiça buka independente,Sistema judicial buka independente,buka tau emar sira iha fatin Instituisaun Bot hanesan:Procurador Jeral Repúblika (PJR),Provedor ba Direitos Humanos(PDH),Tribunal Rekursur(TR),emar sira nebe maka iha perfil hanesan:1)Iha Kompetencia;2)Independente i 3)Mos husi KKN (Korupsi,Kolusi i Nepotisme). Se agentes juridikas nian no liliu sira nebe maka okupa kargo bot Justisa Ninan hanesan:PJR,PDH i TR maka la kumpri kriteriu tolu (3) nebe temi iha leten ne,perigo ba Timor LoroSae (Leste) maka ne:Tendencia Manipulasaun ba Justisa hodi defende interesse grupos no Poder Status Quo. Tuir informasaun nebe maka Agência Lusa hetan katak “Ministerio Publika (MP) Timor nian la hetan prova konaba envolvimentu Eis-PM Mari Alkatiri iha krimi fahe Kilat(Lusa,20/12)”. Ironia maka ne MP halo duni serbisu ka lae?Interpretasuan maka ne: Ida (1);Agentes juridika ninia perfil maka la koresponde ho kargo bot nebe sira kaer,PJR maka Longinhos Monteiro,vice-PJR maka Ivo Valente, sira nain rua iha duni ka lae perfil hodi kaer kargo bot no todan maka PJR? PDH maka Sebastiao Ximenes,tansa maka nia Mari Alkatiri ho Fretilin maka kandidatu nia ba kargo ida ne?No nia Sebastiao Ximenes nudar PDH iha duni coragem atu denuncia «Violação dos Direitos Humanos e Abuso de Poder» nebe maka envolve eis-PM Mari Alkatiri?Ka nia mos agora ne selu tusan nebe maka Mari Alkatiri sira fo ba kaer kargo PDH. Claudio Ximenes nebe nudar Prezidente TR ninia kompetencia no experiencia ita la iha «dúvida» maibe litik deit maka ne:Ninia decisaun balun nebe envolve eis-PM Mari Alkatiri ne mos dala barak maka ita sei ida duvida barak,hanesan:Ninia posisaun konaba Lei Defamasaun (LD) ne diak la viola Konstituisaun,maibe ita hare momos katak LD emar hotu kontra husi laran to´o liur,menos Claudio Ximenes. Ida tan,TR ninia decisaun konaba “Legitimidade i Legalidade “Kongresso Fretilin Fulan Maio 2006,interpretasaun no decisaun nebe hare iha tendencia momos los TR ne Pro-Mari Alkatiri ho ninia grupos,fakta hatudu nune duni,hare husi komposisaun Juizes sira nebe maka tur iha TR ne nain 3 deit,Claudio Ximenes ho Estagioaria 2 seluk,ida pertence ba komisaun Jurisdisaun Fretilin nian,logika sira decidi ne favor ba Eis-PM Mari Alkatiri. Rua (2); Mari Alkatiri ho Ana Pessoa hatene monta duni agentes juridika no liliu sira nebe kaer kargo bot hanesan PJR,PDH ho TR nian, atu nune decisaun sira nian favorece ba grupos Maputo ninia interesse,tansa maka Mari Alkatiri ho Ana Pessoa hakarak nafatin Longinhos Monteiro ho Ivo valente iha PJR,kargo ne koresponde duni sira nia perfil ka lae?tansa maka Bankada Fretilin la Hili Aderito Soares ka Aniceto Guterres maka sae nudar PDH maibe hili fali Sebastiao Ximenes?Nusa maka tau fali membro Komisaun Jurisdisaun Fretilin nudar membro TR?Iha ne ita bele kompreende sira nia serbisu,tamba agentes juridikas sira kumpri misaun ida maka servi ba interesse Grupos Maputo.Tolu(3); Estrategia nebe envolve iha jogo konaba manipulasaun ba Sistema Judicial (SJ) maka ne:Oinsa maka Mari Alkatiri fila fali ba sai nudar kandidato Fretilin (Faksaun Lu´olo/Alkatiri) iha eleisaun legislativa 2007.

3.Lian bot ba refugiadus sira nian:
Oras ne tama ona iha tempo udan,neduni sei lori tan ninia konsekuensia bot maka ne,bele hamosu moras oi-oin.Oinsa maka buka hatan ba kestaun ida ne. Tuir Governo katak buka atu harii bairo ka perumahan ba refugiadu sira iha plano Governo José Ramos Horta (JRH),maibe fahe ba ida ba Lorosae no seluk ba sira husi Loromono. Se ida ne maka solusaun possivel ba Governo,hanoin katak ladun resolve lia ne nia hun rasik,tamba se harii bairo ka perumahan ida ba sira husi Lorosae no seluk ba sira husi loromono,hatudu katak akto ida ne maka justifika ba hafahe duni emar Timor oan,tamba ladun kontribui ba halakon no hakotu lian bot nebe maka afekta ba Timor oan husi etniko rua ne. Waihira iha ona Bairro ka perumahan rua,hatudu ona katak ida neba bairo husi Lorosae no ida seluk bairo husi Loromono. Waihira iha problemas Lorosae ho Loromono,bairo rua ne organiza hodi ba atak malu,bele mos lori konsekuensia todan tan. Tuir hau nia hanoin emar Timor oan huri uluk kedan moris hakmatek hela,tamba iha ligasaun familia ka maluk liu husi «Feto Sa no Umane (FU)»,Mane husi Lorosae ba hola Feto iha Loromono,husi Mane nian maka Feto San no husi Feto nian maka bolu Uma ne. Iha relasaun FU ne implika valores socio-kulturais nebe bele foti hodi hametin ita nia unidade nasional. Feto San lori sasan ba fo ba sira Umane,Umane mos fo fali sasan ba sira Feto San,iha troka nebe laiha ida manan liu seluk (Um jogo de soma positivo).Husi FU ita respeitu ba malu no hametin relasaun familiares husi Lorosae to´o Loromono. Lian bot no nia hun laos maka Lorosae no Loromono,maibe problema ne maka koncentrasaun populasaun iha Dili laran, populasaun Dili aumenta 100% iha tinan lima nia laran,faktor saida maka kontribui?.Ida(1), Motivo ba emar barak halai mai buka moris iha Dili hahu husi tama Internacionais sira iha fulan Outubro tinan 1999 to´o UNTAET nia misaun hotu iha fulan Maio tinan 2002. Tamba NGO´s Internacionais lori tulun Humanitaria ba fahe ba emar Timor Oan maibe koncentra deit iha Dili,neduni obriga sira husi foho tun hotu mai Dili, mai simu foz no Dollar no ikus tau knua iha Dili laran. Rua(2),Iha motivu seluk,sira tun husi foho mai uma ka aimahon lai iha,neduni buka ba hela iha uma sira nebe maka nain la iha ka nain halai husik hela. Kasu ne liliu ba okupa uma emar Indonesia nian,sira be Timor oan maibe husik Timor ba rai seluk,ka uma nain iha maibe tamba sei desloka hela sira seluk tama ba okupa,waihira uma nain to´o hetan hakerek iha Odamatan katak “Uma Ne Nain Iha ona,neduni labele okupa”. Tolu(3),Tamba populasaun foun Dili nian mai husi Foho neduni sira ladun senti diak waihira ba integra iha Bairro sira Dili laran nian,maibe kria fali bairro foun,Lorosae buka hela hamutuk,loromono buka hela hamutuk. Waihira iha buat ruma Bairro Lorosae ba baku malu ho Bairro Loromono nian iha tinan hirak ne nia laran. Problema emar koncentra iha Dili ne NGO`s Internacionais mos iha ninia responsabilidae tamba sira maka hahu ke rai kuak,ikus mai Governo mos la taka rai kuak nebe iha.Governo mos la iha resposta ida hodi resolve problemas sira ne,la iha politika ba ordenamento cidade nian, la iha plano ba habitasaun social,no sst.Hafoin hakfodak waihira mosu ona krise politika militar.

4.Desenvolvimento ekonomika i sociais:

Krise politika militar ninia kausa ka sebab mos tuir argumentus balun katak “«Problemas estruturais”». Koalia estruturais iha ne tamba referencia kestaun: estrutura ekonomika, estrutura sociais,fatin ba serviço,no sst. Neduni buka mos hatan resolusaun ba problemas krise ne liu husi :buka harii serbisu fatin ba klosan sira,waihira “taxa desemprego ka emar serbisu la iha maka aas tebes ne kontributo bot ba aumenta instabilidade politika i sociais (Hare relatoriu PNUD/UNDP, 2002)”. Buka koncentra mos Politika Estado nian ba iha formasaun ba Klosan no iha preparasaun ba Merkado servisu nian. Se lae kapital diak nebe maka Estado precisa hodi kontribui ba desenvolvimento ekonomika maka Klosan sira,tamba sira nia idade ka Otas ne klasifika nudar Populasaun «activa»,populasaun nebe maka produz laos Populasaun «Passiva» katak Populasaun nebe hetan deit suporta husi komponente seluk,iha kasu ne maka:Familia ho Estado. Waihira Klosan sira serbisu la iha,hamlaha,moris iha kondisaun ladiak,ne nudar potencia ba konflitus.Buka mos incentiva klosan sira no populasaun Timor oan buka sakrifika an liu husi serbisu maibe laos sakrifika an liu husi Oho malu no baku malu. Sakrifika an Serbisu ne Nai Ulun sira maka halao uluk maka Reino sira bele halo tuir.Fakto maka ne,tuir relatoriu Servisu Informasaun Portugues (SIP) dehan katak “Emar Timor oan ladun iha kultura ida serbisu makas,exemplo: iha Parlamento Nasional (PN) Timor nian katak Waihira Ahi Mate ka electricidade mate,Deputado sira kontente, laos tamba Ahi Mate maibe la iha serbisu”. Neduni sira nebe maka tur iha Instituisaun Estado nian maka buka hatudu ba Reino sira, se sira nebe iha responsabilidade iha Instituisaun Estado nian maka lakohi serbisu,saida tan maka Reino sira?

Iha parte social nian,Estado mos buka kria mekanisme legal ida ka kodiku konduta (KK) ida hodi kontrola Grupos sira nebe hola parte ba Artes Marciais,buka iha Lei ka UU nebe maka koalia konaba Klosan sira nian (Lei de Associativismo) no mos koalia konaba grupos sira nebe maka existe iha sociedade nian laran,waihira la respeitu konaba kk nebe iha konsidere «Ilegal». Porblemas nebe maka envolve Grupos Artes Marciais sira ne mos iha ka la iha envolvimentu elites politikus no Partido Politikus (PP) balun,maibe iha politikus balun ka embot balun maka buka oinsa maka kontrola «massa »liu husi hatama grupos Artes Marciais sira nia ulun bot ba sai nudar militante ka simpatizantes ba PP. Neduni waihira Grupos Artes marciais sira maka baku malu,PP no elites politikus sira mos iha responsabilidade,tamba: Husi sorin ida, La kria mekanismo legal nebe bele kontrola ba grupos sira ne. Husi sorin seluk, PP no elites Politikus barak maka hakarak uja deit Grupos artes marciais hodi manan voto ka halo hanesan seguransa ba kongresso ka ba kampanye deit.

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.