VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20070312

Grupo Maputo (GM), Justisa no Sulang iha Manu Luhang (SML)

Mari Alkatiri (MA) ninia envolvimentu iha ka la iha iha «Krimi fahe kilat ba emar Civil sira?». MA ninia envolvimentu iha krimi nebe maka lori TL ba krise politika militar iha fulan Abril/Maio tinan 2006. Iha ne teste ida ba sistema judicial Timor-Leste nian. Tuir fontes ka sumber Ministerio Publico (MP) katak “Ministerio Publika (MP) Timor nian la hetan prova konaba envolvimentu Eis-PM Mari Alkatiri iha krimi fahe Kilat (in Lusa,20/12/2006)”. Maibe tuir mos fontes ka sumber iha Governo katak “«Iha embot balun maka koalia arame ho Prokurador Jeral Republika, Longinhos Monteiro, atu arquivo tiha kasu kontra Mari Alkatiri”». Tansaida maka tenke arquivo tiha kasu kontra MA? MA hatene saida maka Rogerio Tiago Lobato (RTL) halo tamba nia «executa ordem»,maibe ordem se nian? Saida maka sira koalia waihira halo Surumutuk iha MA nia uman,iha loron 8 Fulan Maio tinan 2006, entre: MA-Railos i RTL (Jornal 24horas,edisaun 10/01). Ka oras ne hotu-hotu tau todan ba emar ida deit maka lori naha todan maibe «arquivo processo sira seluk hodi salva grupo Fretilin Radikal Maputo (FRM). Tamba saida maka iha embot balun dere arame ba PJR hodi husu arquivo ba processo kontra eis-PM MA? Ka oras ne sira hotu selu malu, tamba uluk RTL Sulang sira iha Manu Luhang (SML), neduni oras ne nia maka lori todan hotu. Hare ba ida ne, RTL la trai MA no FRM, hare deit nia fiel ba MA,waihira Kongresso Maio tinan 2006, Grupos renovadores sira hakbesik an ba RTL atu nia maka sai nudar kandidatu ba Prezidente Partido no José Luis Guterres maka nudar Sekjen Fretilin,maibe RTL sempre manifesta ninia fidelidade ba MA no estrutura Fretilin nian nebe Lu´olo/Mari Alkatiri maka kaer. Mos RTL sempre halo deklarasaun hodi fo tulun ba rekandidatura MA ba Sekjen Fretilin.Husi RTL la iha duvida ninia fidelidade ba MA no FRM, maibe ita litik maka ne: MA no FRM la hatudu sira nia solidariedade «absoluta» ho RTL,tamba saida?Hare deit: “Waihira nakfera ona krise politika militar, MA ba dehan ba Prezidente Xanana katak “deskonfia katak buat hirak ne’ebé akontese iha loron 28 Abril, Rogério maka halo... tanba nia lakumpre nia orden hanesan Primeiru Ministru, iha tuku 8 dadersán ato reforsa seguransa, tanba hatene ona katak petisionáriu sira sei bá ataka Palásiu Governu nian i tanba sistema rádiu i komunikasaun, ne’ebé sosa hosi Xina, lafunsiona, tanba iha sabotajen (Hare Teoria Konspirasaun(2) , Xanana Gusmao, STL, 7/11/2006, pag. 5 )”. Hakturi tan Xanana Gusmao, “Ha’u nia ulun atu nakfera no isin manas-malirin, bainhira ha’u hatene katak, ikus mai Señór rogério Lobato sira foti hanesan Vise-Prezidente Fretilin nian! Afinál, akuzasaun ne’e halo mesak bosok-teen! Ita labele halimar hodi akuza nara-naran ema!(idem)”. Iha biban seluk,waihira halibur lista kandidatu ba Eleisaun Assembleia Konstituinte (AK), Fretilin distritu Liquisa apresenta RTL maka nuda sira nia kandidatu ka tama nudar «cabeça lista»husi sira nia distrito,maibe ladun hetan tulun husi GM, liliu Drª.Ana Pessoa maka kontra inklui RTL iha lista kandidatu ba AK iha tinan 2001. RTL hatudu ninia fiel no solidariedade ba Partido nia la insiste atu inklui nia naran iha lista.
MA ho GM hatene aproveita RTL tamba naran ida:Lobato, RTL maka dinamizador ba mobilizasaun massa Fretilin nian,sira (MA +GM) aproveita RTL hodi jogos sira hanesan: Joga nia (RTL) konfronta ho Xanana Gusmao,tamba se maka konfronta ho Xanana ne «Queimado», waihira iha ona konfrontasaun entre RTL ho Xanana Gusmao, to´o Xanana husi liu husi ba MA atu demite RTL husi cargo Ministro Administração Interna (MAI) iha Novembro 2003. MA hatene joga oinsa maka iha konfrontasaun RTL ho Xanana,tamba MA ho GM hatene katak RTL maka bele konsidere hanesan «ameaça» bot ba GM ninia interesse,husi sorin ida. Husi sorin seluk, sira (MA+GM) aproveite RTL atu hodi konsilida sira nia poder politika nebe uja «intrumentu maka Fretilin no patrimonio histórica partido nian». Ho naran ida familia Lobato,waihira RTL tun ba halo kampanye mobiliza emar barak hakarak ba rona tamba nia maka representa Familia Lobato nebe mate hotu ona tamba Funu ba Libertasaun Rai Timor LoroSae (Leste).
Hare iha en MA ho GM hatene uja deit RTL, sira nia «Aliança» ho RTL ne estrategica deit,laos permanente, neduni iha processo kriminal nebe maka envolve MA ho RTL, todan tuda hotu ba RTL. RTL ne bele konsidere autor Material tamba nia «executa plano ida», tamba hare husi testamunya hotu-hotu implika nune. Maibe se maka autor moral i intelektual? Tamba hare iha fakto rua (2): Ida (1); Testamunya Railos nian iha Tribunal Dili,loron 09 fulan Janeiro tinan 2007 hateten katak: ”Iha Surumutuk ka encontro entre MA ho Railos i presença RTL (Lusa, 09/01 i Jornal 24horas, 10/01)”. Saida maka sira nain tolu (Alkatiri-Railos i Roregio Lobato) koalia iha encontro ka surumutuk ne? Rua (2); Tuir deklarasaun Labadai nian ba STL katak “sira simu kilat tamba sira hotu mesak militante ka simpatizante Fretilin deit . No kilat so fahe ka emar simu,sira nebe maka militante Fretilin (in, STL,23/01)”. Tuir deklarasaun Railos nian ba STL katak” Nia iha Video nebe maka provas dirigentes Fretilin balun fahe kilat ba civil iha Bazartete (in, STL, 11/10/2006)”. Hare husi fiel RTL nian ba MA, ligasaun MA + RTL ho Railos, hatudu katak MA mos hatene konaba «Fahe Kilat ba civil sira». MA hatene fo ninia tulung hafoin RTL haruka fahe kilat ba emar civil. Tansaida maka waihira Komandante PNTL husu atu ba koalia ho Eis-PM MA, assunto nebe Paulo Martins lori ba hatou ba MA maka «Kilat iha Civil nia liman», maibe saida maka MA hatan:” Mai bele koalia buat hotu, menus assuntu kilat”. Tansaida maka eis-PM MA lakohi ho Paulo Martins konaba kilat nebe maka emar civil sira barak maka kaer? Dala ruma hatene tansaida maka fahe kilat ho objectivo saida.

Maibe kasu ne buka halo tok ninia ligasaun ho GM ninia ligasaun ho RTL, hodi kestiona tansa maka iha Embot ida koalia arame ba Prokurador Jeral Republika (PJR) Longinhos Monteiro,atu arquivo tiha kasu envolvimento MA iha processo fahe kilat ba emar civil sira? Tansa maka GM prepara ona Lei Amnestia (LA) no PM José Ramos Horta halo kampanye favor ba LA, tamba PM José Ramos Horta loby dadaun ba partido oposisaun sira atu aprova LA.Ka ita hakiduk ba kotuk katak keta to´o ona oras sira selu malu tamba uluk halo nune mai ami,oras ne ami halo fali ba O. Uluk Sulang Ami iha Manu Luhang ,oras ne ba sulang iha Sela ka kadeia. Hare deit ema nebe maka kontra nº. 1 RTL maka Drª.Ana Pessoa no ema nebe hakarak uja deit RTL maka MA, tansaida? Se se maka RTL hatama ba Sulang iha Manu Luhang (SML) iha Mozambique maka: Drª. Ana Pessoa (Eis-José Ramos Horta nian Kaben), Drª. Marina Alkatiri (MA nia Kaben). Iha biban neba Dr.Mari Alkatiri ho Dr. José Ramos Horta,halai,se lae Timor oan balun atu ta´a mate sira, tamba saida? Tuir versaun balun husi Timor oan sira uluk hela Mozambique maka ne:«divergencia entre grupo MA + JRH ho RTL tamba deit,iha biban Funu MA ho JRH hakarak fo ordem ba Nicolau Lobato (NL) ho CCF iha laran, maibe RTL ho sira seluk ninia hanoin oin seluk, ita iha liur tenke simu ordem husi laran (NL ho CCF)». Neduni hakiduk ba kotuk hodi kompreende tansa maka GM nebe hetan koligasaun ho PM José Ramos Horta joga kontra RTL,husik nia maka tama kadeia ka sela,depois ita halo Lei Amnestia hodi hasai nia husi sela.Hare husi atitude PM no Eis-PM nian, iha estrategia ba biban badak ba eleisaun legislativa iha tinan 2007 maka: MA iha akordo ho JRH, oinsa maka JRH maka sai nudar kandidatu Fretilin nian ba Presidencial ka ba PM Timor-Leste nian. Kargo rua ne, ida nebe maka bele fo ba JRH. Husi parte MA maka ne,nia hakarak kontinua nudar kandidatu ba PM husi FRETILIN ka kandidatu ba Presidente Parlamento Nasional (PN). Tamba saida maka MA hili PN?Tamba MA hatene katak: Se se maka bele Ukun iha Timor iha periudo legislativa iha tinan 2007/12, sei depende makas ba Osan husi Fundo de Petroleo (FP),tamba ne PN ninia papel ne importante liu,tamba PN ninia decisaun hafoin desblokeia Osan ba Orçamento Governo nian. MA mos la taka odamatan sae nudar kandidatu FRETILIN nian ba PM, se partido maka hili ka bolu nia.
Laos tur-tur MA ho ninia grupos hahu ona halo kampanye, sira hare tamba desvia konflitus no atensaun.Husi konflitus Loromono vs Lorosae ba violencia entre Artes Marciais, violencia artes marciais (PSHTL vs 77) ne´e laos spontanyia deit maibe organizada, iha isu konaba selu ho osan ba pratika violencia. Violencia entre Artes Marciais, Governo no liliu Partidu nebe maka suporta Governo la foti medidas ruma atu hakotu violencia maibe kontrariu fali, violencia lao dadaun, emar oho malu dadaun Secretario Estado Juventude ho Desporto (SEJD) la hatudu interesse no boa fé ka hanoin diak ruma atu buka resolve.Maibe kontrariu fali,sintonia ho violencia sira ne. Hare deit deklarasaun Julião Mausiri,Membro Parlemento Nasional (PN) husi PD nian ba STL: ”Governo asisti Artes Marciais Oho Malu(in, STL, 29/01)”. SEJD ho facilidade estado nian ba halao fali kampanye ba Partido ho diskursu «Ameaça» hanesan : ”«Se Fretilin lakon iha eleisaun 2007, ran sei fakar tan”». Iha ne hatudu lolos katak Sr. SEJD, José Manuel Fernandes ho diresaun Fretilin Lu´olo/Alkatiri hatene konaba violencia nebe grupos Artes Marciais sira maka protoginista ne,tamba José Manuel Fernandes laos lori fali kargo nudar SEJD hodi buka solusaun ba resolve grupos artes marciais sira ninia atuasaun maibe nia uja fali facilitas no kargo estado nian ba halekar fali mensagem «Terror,Fretilin la manan ran fakar fali». Hahalok no diskursu sira hatudu katak «Diskursu derrotista», hakiduk ba kotuk hodi hare oinsa maka Milicia pro-Indonesia no Otonomista sira nia diskursu, kuase hanesan deit.
Harii grupo Asu Siak Maputo (GASM), sira nia target maka oinsa maka halao terror ba lider oposisaun interna (Fretilin) no externa (Partido Politika Oposisaun). Target GASM maka emar sira nebe konsidere perigo ka ameaça ba GM no MA ninia interesse ba «Status quo». No Haruka sms ka probaganda liu husi sms oinsa maka envolve lider oposisaun sira iha violencia nebe oras ne dadaun grupos Artes Marciais halao dadaun ne. Se maka denuncia ba media ka pers PM José Ramos Horta. Hare husi sms ba para iha PM José Ramos Horta nia telefone, ne laos ema kuelker,l aos cidadaun Timor oan hotu iha acesso ba PM0 nia telefone liman nian, so emar sira besik ba PM tamba colega iha Governo, familias ka sira nebe konyecido maka bele hetan PM nia Telefone.
Husi Parlamento Nacional (PN) apresenta proposta konaba Lei Pensaun Vitaliciu (LPV) no Lei Amnestia (LA). Ho lei rua ne,estrategia ida oinsa maka desvia tiha atensaun intelektual no NGO`s sira nian konaba kasu nebe maka hanesan tema central ba debate iha Timor maka ne «Envolve ka lae Eis-PM MA iha krimi fahe kilat, nia forma ka Esquadrão da Morte de Alkatiri (EMA)» no denuncia nebe maka envolve Eis-PM iha krimi fahe kilat,husi sorin ida. Husi sorin seluk, LPV ho LA ho estrategia balun maka subar iha kotuk. Ho LPV,ninia estrategia oi-oin: Ida (1); LPV ne hetan aprovasaun 100% husi Parlamento Nasional (PN), siknifika katak Deputado sira hotu iha «consenso»konaba LPV. Se maka lakohi moris diak,serbisu witoan maibe manan barak liu,ida tan LPV fo hanesan beneficiu ba deputado sira maske eleisaun mai la integra ona iha lista ba deputado maibe manan osan no simu facilitas hanesan deputado sira seluk. Objectivo seluko insa maka passa mos Lei Amnestia(LA). LA ne bele aplika ba sira nebe maka kasu Tribunal Dili julga no foti decisaun katak komete krimi tinan hira-hira,maibe waihira LA aprova ona no Presidente Republika ida ne´e (Xanana) la promulga maibe ida seluk sei promulga (se manan ida Fretilin apoio ne).
Tansaida maka MA koalia ibun bot,laos tur-tur deit,maibe tamba Violencia grupos artes marciais, GASM no LPV no LA maka desvia tiha emar Timor oan ninia atensaun no konsegue fahe Timor oan sira,neduni MA ninia haktuir iha Comisi iha Baucau katak “Eleisaun iha 2007 FRETILIN maka sei borong hotu Prezidencial ho Parlamento (in, STL, 29/01)”. Buat ida Borong ne,termo ida nebe maka uja waihira ba hola ka sosan sasan ruma, borong hotu, ka sosa hotu. Lider politiku ida waihira dehan Borong hotu tamba nia fiar katak emar Timor ninia voto bele borong ho osan,basta Osan barak ita bele hola sira nia intensaun voto, tamba MA ho FRM konsidere povo Timor LoroSae (Leste) mesak «Supermi no Maufehuk» deit, neduni sira sei ba borong hotu hanesan borong Supermi ho Fehuk iha Merkadu. MA ho ninia apoiantes sira mos lansa «probaganda terror, ameaça ho lia fuan hanesan: «Se Fretilin maka lakon ita sei fakar ran fali». Tuir Timor nia lian katak “«Asu nebe hatenu makas la siak ida”». Milicia pro-Indonesia no Otonomista sira iha referendum fulan Agosto tinan 1999,sira siak hanesan Asu siak ho objectivo oinsa maka altera intensaun ba voto emar Timor oan nian, maibe la altera decisaun voto emar Timor nian ba hakarak Independência. Neduni realidade sei muda «consciencia» povo nian, povo nebe uluk fo fiar ba Fretilin laos atu fahe Timor,l aos atu hodi soran Timor, maibe hakarak fo fiar ba Fretilin hodi Ukun diak, habadak sira nia susar no terus,sira bele iha acesso ba eskola i saúde, bele loke serbisu fatin ba klosan sira, laiha deskriminasaun ba Timor hotu. Maibe iha tinan hirak ne´e nia laran Governo Alkatiri la Ukun ba povo kiik nebe bolu «Maubere» maibe uja deit «deskursu povo maubere» hanesan retorika deit, Ukun ba ninia Grupos interesse, sira maka moris diak, maske sai ona husi PM maibe Natal ho tinan foun ba halo festa no hela iha uma diak iha Bali.
Justisa ninia independencia no MP ninia serbisu ita mos iha duvida barak, tamba fakta sira hatudu nune.Hare deit waihira Sr. Vicente da Conceição Perreira dos Santos (Administrador Distrito Liquisa) no Sr. Agusto Pereira de Araujo (Ad. Sub-distrito Bazarte) hatou sasin katak” Railos haruka nia emar nain rua ba prende ka kaer nia ba kastigu”. Ho base ba sasin sr. Agusto nian, Ministeriu Publiku (MP) no Juizes nacionais i internacionais atu ba halo kedan inqueritu ba Railos (STL ,29/01). Maibe ironia ba Justisa ho MP maka ne, sira uja kriteriu «Dois pesos e duas medidas», nusa maka waihira Railos nia sasin iha Tribunal katak nia iha encontro ho Mari Alkatiri iha nia uman (residência PM) nian, mos participa Rogerio Lobato iha loron 8 fulan Maio tinan 2006, maibe MP ho Justisa la haruka Juizes internacionais ho nacionais ba inqueritu Mari Alkatiri? Maibe Mari Alkatiri oras ne siak hanesan Asu nebe Hatenu makas maibe ladun siak ida. Iha maka tendencia no parcialidade Justisa no Ministeriu Publiku Timor nian. Tansaida, ita la hatene, sira agentes Justisa Timor oan, kala tauk tamba Grupos Paramilitares sira lansa terror makas, liliu Grupo Asu Siak Maputo (GASM). Maibe ita la kompreende maka ne: Juizes ka Hakim staf internacionais sira, barak liu maka mai husi rai sira koalia Lian Português (CPLP) sira nia atuasaun ne parcial los no hatudu momos katak sira pro-Mari Alkatiri no Grupo Maputo. Sira nia hakarak maka ne: Oinsa maka Timor oan Oho malu nafatin, oinsa maka Grupo Maputo iha poder nafatin. Tuir relatoriu nebe USAID ninian konaba krise politika iha Timor LoroSae (Leste), faktu Textu Juridiku hakerek ho Lian Português en mos kontribui hanesan problemas.Waihira hakerek ona ho lian ida nebe maka agentes juridikus husi rai seluk limite ba sira nia acesso no mos agentes Juridiku Timor oan sira. Iha porvas duni katak Juizes internacionais sira barak liu maka husi rai sira koali Português (CPLP) no lideransa nasional sira barak, liliu GM ninia hakarak juizes no advogados husi CPLP.
Iha analise hare lolos katak:oinsa maka grupo Maputo joga iha Justisa ka manipula Justisa. Atu salva Fretilin Radika Maputo (FRM) buka oinsa maka: Manipula Justisa nebe bele favor ba sira nia interesse, oinsa maka MA ninia processo la bele loke ka arquivo tiha.Tamba iha ne iha jogos interesse hanesan: Se maka kandidatu ba PM Fretilin iha eleisaun iha tinan 2007,se maka kandidatu Prezidente no se maka Kandidatu ba Prezidente Parlamento Nasional. Sira joga «Triunfo» sira nebe iha: Oinsa maka Grupos Artes Marciais sira baku malu no Oho Malu. Oinsa maka Paramilitar hanesan Grupo Asu Siak maputo lansa terror, oinsa maka desvia atensaun intelektual no NGO`s sira nian konaba krimi nebe «Fahe Kilat ba emar civil».
Iha krise ne mos, oinsa sira nebe uluk RTL hatama Sulang Iha Manu Luhang Mozambique,oras ne sira selu dadaun ona,tamba uluk RTL hatama sira iha SML, oras koligasaun sira nebe uluk tama iha SML nia oinsa maka hatam RTL ba sulang iha Sela!

Hatun STL,edusaun 5 i 6 Fev.2007

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.