VISAO MISAO OBJECTIVO HAKSESUK BOLA FH KKN HOME FH LPV ARTIGOS FH MUZIKA LIA MENON FH RESPONDE

20060329

KRISE IHA F-FDTL NE REFLEKTE BA ELITES POLITIKA SIRA NEBE MAKA KAER UKUN IHA TIMOR ORAS NE

Krise nebe maka mosu iha F-FDTL nia laran, to´o Hirarquia F-FDTL decide hodi expulsa sira F-FDTL Petisaun hamutuk nain 591, laos atu hakotu ba problemas maibe mosu tan problemas,hahu husi atuasaun Governo nian to´o ikus Prezidente Republika ninia lia menon ba Nasaun. Iha hakerek ne hakarak relaciona witoan krise nebe afekta F-FDTL no ninia impaktu ba instabilidade nasional no elites politikus sira nebe maka kaer Ukun iha Nasaun Timor.

1. Grupos F-FDTL Petisaun expulso ona, tuir cefe Militares F-FDTL nia bot katak “Hahu loron 1 Março,sira militares nain 591 be civil ona (STL, 17/03)”.
Maibe decisaun nebe maka hirarquia militares foti ne la sintonia ho hanoin cefe Estado no Komandante Supreme F-FDTL nian,maka Xanana Gusmão. Iha Xanana Gusmao ninia lia tatoli ba Nasaun katak “Decisaun expulso FDTL petisi ne erro bot ida (Lusa,23/03 i STL no TP,24/03)”. Iha Xanana ninia komunikadu ba Nasaun mos dehan klaru katak«Decisaun Cefe Hirarqui F-FDTL nian hodi expulso FDTL Petisaun la iha koordenasaun hirarkia estado nian» tamba tuir Konstituisaun iha artigoº86 (Competência quanto a outros órgãos), iha kasu konkretu Prezidente Repúblika harii komisaun inqueritu ida nebe ba investiga kasu ne, maibe seidauk apura ninia resultadu, tamba sira husi F-FDTL petisaun konsidere hanesan fali «Intimidasaun» ba sira tamba komisaun ne halo inqueritu maibe F-FDTL ho kilat hamrik besik.Ambiente ba inqueritu rasik mos hatudu katak iha klima tensaun makas, neduni sira prefere sai ba hein Prezidente Xanana waihira fila husi liur.
Husi hirarkia militares F-FDTL aproveita situasaun: ida (1); Prezidente Republika sai ba liur ba halo visita, no rua (2); akusa sira F-FDTL Petisaun halo «subordinasaun» tamba sira abondona quartel neduni foti decisaun hodi expulsa husi F-FDTL.
Maibe decisaun ne halo waihira Brigadeiro Taur Matan Ruak hatou liu husi audencia iha Parlamento Nacional (STL i TP,17/03).
Tuir argumentu nebe maka Brigadeiro Taur Matan Ruak nudar cefe hirarquia F-FDTL kata”«decisaun hodi expulsa sira nain 591 ne ho base ba regulamentu interna F-FDTL nian». Interpretasaun simplista sira (591) nebe integra ba F-FDTL Petisaun ne halo «Subordinasaun» nebe bele konsidere katak «Ameaça» ba estabilidade no seguransa nacional tuir artigoº 146.
Maibe hare husi aktuasaun sira F-FDTL Petisaun sira laos ameasa ba «estabilidade no seguransa nacional» maibe sira reivendica ka tuntut sira nia direitu nebe hetan «Deskriminasaun» iha instituisaun laran (hare ba Petisaun),husi sorin ida. Husi sorin seluk, sira respeitu ba ordem no deciplina.
Tuir ita nia Konstituisaun ka Ukun Fuan inan iha ninia artigo 42º katak: (...) «“Liberdade de reunião e manifestação»”. Konstituisaun ne garante ba liberdade ba jurumutuk pacifiku no garante ba ordem.
Iha artigo 43º koalia konaba «Liberdade de associação», katak emar hotu bele halibur malu,waihira laos hodi «promove violência» nebe kontra Ukun Fuan rasik.
Neduni Lei ka Regulamentu ba F-FDTL ne labele «Incompatibilidade»ho Konstituisaun ka Ukun Fuan Inan, waihira aplika Lei ka Ukun fuan ida la tuir Konstituisaun ne konsidere «Inconstitucional». Se «Inconstitucional» F-FDTL Petisaun bele lori kasu ba Tribunal no ikus liu ba Tribunal rekursu hodi detekta iha ka la iha «Constitucionalidade» decisaun nebe baseia ba regulamentu ka Lei interna F-FDTL nian.

2. Saida maka Governo halo? PM no Ministro Defesa.
Governo to´o hahu krise ne ladun hatudu postura nebe hakarak resolve problema nebe afekta ba Instituisaun Estado nian maka FDTL/Falentil. Tuir membros parlamentos balun husu atu Ministro Defesa,Roque Rodrigues sai husi Ministro(TP,21/03 i STL,).
PM Mari Alkatiri,ladun hatudu vontade resolve problema ne,tamba deit sira F-FDTL petisaun la hatou petisaun ba nia (PM) no sira kala haluha tiha ona hau (STL,.../03). No ikus mai PM deklara ba media katak buka rekrut fali militares foun (TP,20/03). Ministro defesa nebe tutela ba Defesa la konsegue resolve no ikus hirarkia militar maka foti decisaun nebe sei bele diskuti. PM Mari Alkatiri oras ne preoukupa liu oinsa maka serbisu hodi manan eleisaun iha Kongresso FRETILIN iha fulan Maio,do ke preokupa ho situasaun nebe maka afekta ba F-FDTL. Kasu expulsaun F-FDTL petisaun ne kestaun nebe responsabilidade «executivo Mari Alkatiri» tamba Governo Mari Alkatiri maka la foti medidas hodi resolve problemas, i Governo liliu Ministro Defesa tuir lolos maka resolve problema krise ne,maibe Ministro da Defesa (MD) lakohi resolve hodi fo fali ba Taur Matan Ruak. Neduni krise ne tenke iha ninia konsekuensia politika, laos expulsaun ba 591 F-FDTL Petisaun,maibe tuir lolos MD no CEMGFA (Chefe Estado Maior Geral das Forças Armadas) mos hola parte ba responsabilidade.

3. Hasae sira husi F-FDTL ne hola ba parte solusaun ka kontribuio ba problemas?
Tuir Riak Leman,deputadu husi PSD ba TP katak “Kasu nebe maka FDTL Petisaun sira hatou ne,problemas tuan laos foun (TP,21/03)”. Se problema tuan,laos foin mosu,neduni expulso militares F-FDTL nain 591 ne laos parte ba solusaun ba problemas, maibe aumenta tan problema. Waihira hahu mosu problema «deskriminasaun» iha Estrutura F-FDTL laran, Prezidente Repúblika nudar komandante supremo,hili kedan komisaun ida nebe ba halo inquerito. Tuir sira F-FDTL Petisaun komisaun ne ladun «Imparcial» tamba deit halo inqueritu iha kuartel laran,tamba iha neba sira hetan «ameaça»,neduni sira husu atu ba halo inqueritu ne iha Dili,tamba deit sira nia reivindikasaun ka tuntutan la hetan solusaun,decidi hodi abondona kuartel. Komisaun nebe halao inqueritu ne «imparcial ka lae» ne dependen ba komisaun nia aktuasaun rasik. Ita hare katak Komisaun ne halo deit inqueritu ba sira F-FDTL Petisaun,maibe ita mos la hatene sira ba halo inqueritu ba hirarkia F-FDTL nebe maka envolve iha kasu ne ka konkretamente Letkol Falur Rate Laek,Komandante 1º Batalhão.

4. Rekrut F-FDTL Foun.

Husi LoroSae ho LoroMono? Lian bot nebe maka Instituisaun FALENTIL/FDTL hasoru ora ne,oinsa maka devolve fali kredibilidade Instituisaun nian. Tamba naran ida FALENTIL ne entidade ida nebe maka nudar elementu«Unidade Nacional», konceitu nebe sai hanesan bandeira ba funu hasoru inimigo Indonesia. Maibe ho krise ne,afekta Instituisaun,neduni prioridade oras ne oinsa maka «F-FDTL» ne ba Timor tomak nian,laos iha konotasaun ho LoroSae ka LoroMono, maibe Instituisaun F-FDTL nebe garante ba independencia nacional,integridade territorial no seguransa ba populasaun tuir hakerek Konstituisaun RDTL iha artigoº 146.
PM Mari Alkatiri deklarasaun ba imprensa katak”Buka rekrut fali F-FDTL foun(TP,20/03)”. Ikus mai Mari Alkatiri dehan fali ba «Lusa» katak “Sira F-FDTL nain 591 ne importante mos ba estabilidade no seguransa(Lusa,27/03)”. Duplo diskursu PM Mari Alkatiri nian ne reflekte:Ida(1); Nia (PM) fo suporta ba Brigadeiro Taur hodi foti decisaun ba expulos 591 F-FDTL Petisaun ne, maibe fo hanesan naha todan ne ba hirarquia militares maka resolve no hatudu ba opiniaun publika katak PM Mari Alkatiri la envolve iha kasu expulsaun ne. Rua (2); adopta diskursu moralista hodi koalia importancia ba sira nain 591 nebe expulso ona,iha ne Alkatiri hakarak hatudu katak nia mos preokupa ho sira be expulos ona nia kasu.

5. Krise ne Reflekte ba elites Politika nebe Ukun Timor.
Krise iha F-FDTL laran reflekte ba elites politikus sira nebe maka kaer Ukun Iha Timor. Iha ne dehan elites politikus ba sira nebe tur no kaer Instituisaun Estado Timor nian,hanesan:Prezidente Republika,PM,Prezidente Parlamento,inkluindo hirarquia milateres.
a) Prezidente Republika,waihira mosu krise F-FDTL Petisaun,nia nudar kualidade Komandante Supremo «Forças Armadas» no nudar Prezidente «Conselho Superior e Defesa« hili equipa ida atu ba investiga kasu ne. Hare katak Komisaun Investigasaun ne la konsegue halo serbisu tamba komisaun rasik la garante ba «Imparcialidade». La hatene saida maka Prezidente foti hodi hatan ba la funciona komisaun iqueritu ne. Kasu mosu iha fulan Febreiro laran, Prezidente Republika iha fulan Março ho MNEC,José Ramos Horta mai tuir cerimonia Prezidente Republika Portugal Foun, iha ne siknifika katak Prezidente fo importancia ba «tomada de posse» Prezidente Portugal nian, do ke krise nebe afekta ba F-FDTL. Tuir lolos ne, MNEC,José Ramos Horta maka ba representa Timor iha Portugal iha cerimonia ba Prof.Cavaco Silva nudar Prezidente Foun Portugal nian. Hirarquia Militares no Governo(Ministro da Defesa) decide ona expulso ba F-FDTL nain 591 ne Prezidente hakfodak tamba nia iha liur hela,waihira to´o iha Timor liu loron ida hafoin halo komunikadu ba Nasaun katak “Decisaun Brigadeiro Taur Matan Ruak no MD Roque Rodrigues hodi expulso F-FDTL Petisaun nain 591 ne «Injusto no errado» (Lusa,23/03 i TP no STL,24/03)”. Konkorda ho Aderito Soares dehan ba Timor Post katak “Prezidente Xanana koalia ne tarde ona (TP,24/03)”. Xanana tuir lolos koncentra ba resolve lalais krise ne molok ba visita liur,diak liu husik Ramos Horta maka ba tamba nia nudar «Ministro no Exterior ka Menteri di Luar Negeri». Ida fali waihira,iha Prezidente Xanana ninia diskursu ba Nasaun tuir lolos evita buat sira tuir mai ne: Ida (1); La bele halo fali komparasaun ba Ministro Defesa (MD) no Ministro do Interior (MI),diskursu lider Nasaun nian laos ba fakar sai fali buat sira nebe maka ladun importancia. Rua (2);Tuir lolos labele fakar sai fali buat sira nebe maka «desentendimento entre» Prezidente Xanana ho Brigadeiro Taur Matan Ruak ba povo tomak hatene,hodi dehan hau konvida nia (Taur) la mai tuir reuniaun, tambe ne maka hau bolu fali maka Lere Anan Timor (Cefe Estado Maior F-FDTL). Nota ikus ba Xanana maka ne iha duplo interpretasaun ba ninia diskursu ba Nasaun: 1)Kritika Kritika Taur Matan Ruak no Roque Rodrigues konduz processo ne, ninia resultadu maka «expulos F-FDTL nain 591», nebe tuir Xanana «Injusto e errado». 2)Maibe Xanana la admite katak situasaun ne sei altera,katak sira (Petisionista sira ne) bele fila fali ba F-FDTL no la husu ba Taur Matan Ruak atu hakiduk iha ninia decisaun,mos la «exige» konsekuencia politika ba kasu ne, siknifika husu «Demisaun» Estrutura F-FDTL nian. Iha ne dilema ba Xanana, se maka bele garante ba «Estabilidade,segurança e unidade nacional», grupos F-FDTL 591 ka hirarquia F-FDTL nian?Ba Xanana simu dicisaun Taur Matan Ruak nian, tamba se situasaun kontrariu «dimisaun» ba hirarquia F-FDTL nian situasaun politika bele sai oin- seluk liu, tamba maneira Taur Konduz processo ne hanesan «la Fiel ba Prezidente Republika» no Taur rasik iha deklarasaun balun ke dehan lolos katak «”Hakarak Funu ita bele Funu”» refere ba sira F-FDTL Petisaun. Xanana rasik dehan ba media katak “hateten durante loron hira nee iha ema balu amesa nia hodi halo funu(STL,29/03) “.

b) PM Mari Alkatiri, waihira mosu krise ne,nia hatou deklarasaun nebe konsidere minimu «iresponsavel» nudar Cefe Executivo, hatudu katak nia ladun fo atensaun ba saida maka mosu iha instituisaun F-FDTL nebe nia nudar PM iha responsabilidade. Maibe nia hatan ba Journalista sira nune “Sira (F-FDTL Petisaun)haluha ona PM. Tenik tan,tamba sira la hatou petisaun mai hau,neduni hau labele resolve”. Se Mari Alkatiri simu petisaun mos la hatene nia resolve ka lae,maibe iha certo katak nia hakarak tuda buat ne ba Ministro da Defesa,Hirarquia F-FDTL nian no intervensaun Prezidente Republika. Hare husi kronologia ninia deklarasaun, dala uluk kedan nia aceite ba decisaun hirarquia militares nian hodi expulso F-FDTL Petisaun nain 591 ne no buka rekrut fali F-FDTL foun. Hare krise mosu oin seluk ona tamba intervensaun Prezidente Xanana kritika ba decisaun ne,fila mai koalia mamar fali ona konaba sira F-FDTL nain 591 ne (lusa,26/03).
Iha komemorasaun Festa PNTL nian iha Liquisa (27/03), PM halo diskursu katak “Fatin la iha ba sira nebe hakarak kria instabilidade nasional (TP,28/03)”. PM Mari Alkatiri ninia diskursu ne refere ba situasaun aktual? Klaru,tamba nia hakerek diskurus ne ho sentimentu no hanoin nebe maka domina iha nia kakotuk maka krise F-FDTL nian, se hanesan ne «directa no indirectamente» nia refere ba hirarquia F-FDTL no sira nain 591 ne,ba Ministro da Defesa (MD) nebe depende hirarquiacamente ba PM. Iha ne hatudu lolos katak PM hakarak tuda sala krise ne ba emar seluk maibe laos nia maka responsabilidade.

c) Prezidente Parlamento Nasional(PN), waihira koalia ba Timor Post katak “maibe tuir reprezentante povu nian iha Parlamentu Nasional, fiar katak Presidente Xanana nebe maka fila hikas mai iha Timor Leste, iha Kuarta oin, sei labele halo mudansa ba desizaun hosi instituisaun forsa armadas ne’e. Ho razaun katak desizaun ne’e mai hosi ema nebe maka iha poder hanesan Komandante Taur (22/03)”. Iha ne Prezidente PN koalia nudar membro executivo ka nudar hirariquia militares, tuir lolos ne nia nudar Prezidente PN ne orgaun nebe representa povo nian tenke rona husi parte hotu, maibe laos koalia fali nudar porta voz ba executivo. Ikus mai Prezidente Xanana ninia lian tatoli ba Nasaun laos tuir «expectativa» nebe maka Prezidente PN nian, tamba Xanana konsidere ne «Injusta no errado». Kredibilidade ba Instituisaun nian depende ba se maka kaer Instituisaun ne rasik,Prezidente PN ninia koalia ne hatudu katak kasu ne hotu ona, maibe tuir fali deputadu sira seluk hanesan Lucia Lobato husi PSD ba STL katak “PN sei bolu fali Brigadeiro Taur Matan Ruak ba explika tan dala ida (STL,28/03)”.

d) Brigadeiro Taur Matan Ruak,nudar cefe bot F-FDTL nian, tuir lolos konduz krise ne ho didiak ka fo netik atensaun ba kasu ne,karik la naruk no dait hanesan ne. Krise nia abut ne laos buat foun ida,hahu kedan husi «Desmobilizasaun no Transformasaun» FALENTIL ba F-FDTL, neduni se lideransa iha hirarquia F-FDTL maka iha duni interesse ba resolve problemas oras ne la mosu hanesan ne. Waihira mosu mai, buka resolve mos ho deit nakadedar no la tetu didiak, tuir konsulta lae ho parte hotu fo opiniaun hafoin foti decisaun ida. Hili fatin ba fo anunciou katak sira nain 591 hahu loron 1 fulan Marso ne civil ona (STL i TP,17/03),laos iha Parlamento,tuir lolos Taur ba explika deit konaba kasu no dehan ba deputadu sira katak depois maka sei foti decisaun no komunika ba PN tamba koresponde ba kooperasaun inter-institucional. No Taur Matan Ruak hatan kritika sira ne ho «emosional» liu,dehan fali sira nebe dehan inkapcidade,diak liu ba Estuda tan (TP,22/03). Dehan nune,saida maka Taur Matan Ruak dehan ba Xanana waihira la simu ba ninia decisaun ne,Xanana mos ba estuda tan ka?
Ka Emar sira nebe kritika ne iha ka la iha intensaun hodi kontribuio ba resolve krise ne? Ka tuir Xanana iha ninia lian menon ba Nasaun katak “Taur Matan Ruak rona liu ninia konsileuru husi liur do ke proprio Prezidente Republika (Lusa,23/03)”. Se Komandante Taur fiar liu ba ninia konsileiru husi liur maka influencia iha ninia decisaun ne,iha ne ita mos bele deskonfia katak jogos interesses liur mos bele hatama sira nia kanuru tohar iha krise ne, tamba sira Konsileiru sira ne maka hakarak duni kria instabilidade Nasional, forma simples maka kria ambiente desentendimentu husi Instituisaun Estado nian no fim hodi kontribuio ba klima instabilidade nasional.

Aktuasaun no deklarasaun elites politikus sira maka kontribuio ba krise nebe afekta ba Instituisaun F-FDTL to´o ikus Povo kiik sira maka sofre tamba elites sira maka alimenta krise ne, emar kiik sira maka kalan la toba halai ba mai, sira be fan sasan soe hela sasan hodi halai ba foho, grave liu labarik kiik ida mate iha inan nia kabun laran nia la sala buat ida,situasaun sira ne “Reflekte ba elites politikus sira nebe maka kaer ukun iha Timor”. Timor oan,iha nia moris la iha problemas bot ho “LoroSae ho LoroMono”, hare deit iha Lisan Timor nian,Feto San no Umane, ema husi Lospalos ba hola Feto iha Ermera, husi Viqueque ba hola Feto iha Ainaro,husi Baucau ba hola Feto iha Manufahi, sira simu malu diak hela,la iha problema bot ida,sistema relacionamento familiares ne metin los. Neduni ladun hare hanesan ho issu oan nebe “Elites Politikus maka alimenta ne” sei la afekta ba ita ninia Lisan rasik nebe hodi rai moris kedan. Kontrariu maka ne”Elites Politikus sira ne” hakarak hamaten ita nia Lisan hodi importa fali buat lisan husi liur mai ne.

*Cidadaun Timor oan,hela iha Lisboa,Portugal!

Sem comentários:

Enviar um comentário

Nota: só um membro deste blogue pode publicar um comentário.